Naminė bitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S
nėra keitimo aprašymo
S
[[Vaizdas:A_swarm_of_Apis_mellifera_-_20051109.jpg|thumb|Bičių spiečius]]
 
Esant palankioms sąlygoms, kuomet šeima nebetelpa į [[drėvėdrevė|drevę]] ar [[avilys|avilį]] ir ypač jei tuo metu dar nustoja žydėti [[medingi augalai]], bitės spiečia. Prieš spiesdama šeima pasiuva motininių akelių ir užaugina keletą jaunų motinų. Su pirmuoju spiečiumi (didele įvairaus amžiaus bičių grupe) išlekia senoji motina. Jį neretai seka kiti, po jauną motiną turintys spiečiai. Su kiekvienu spiečiumi išskrenda apie pusė avilio bičių. Taigi senosios didelės šeimos vietoje paprastai bičių lieka gana nedaug.
 
Spiečius ieško naujos gyvenimo vietos. Bitininkai juos gaudo ir apgyvendina naujuose aviliuose. Spiečius laikosi aplink savo motiną ir jos nepalieka. Jei motina nukrenta ant žemės ir žūva (neretai pasitaiko pirmajam spiečiui, kurio motina gali būti labai sena), spiečius grįžta į tą avilį, iš kurio išskrido.
 
== Bitės genomo projektas ==
Po [[musės]] ir [[tikrieji uodai|uodo]], bitė tapo trečiuoju vabzdžiu, kurio [[genomas|genomo]] seka žinoma. Nagrinėjant genomo seką, buvo rastas neįprastai didelis (daugiau nei kitose rūšyse) už įvairių [[kvapas|kvapų]] jutimą atsakingų [[genas|genų]] skaičius. Tarp jų gali būti [[receptorius|receptoriai]] įvairiems [[feromonas|feromonams]], atsakingiems už sudėtingą bitės socialinę elgseną. Iš genomo sekos atrodo, jog naminė bitė atsirado [[Afrika|Afrikoje]] ir [[migracija|migravo]] į kitas pasaulio dalis dviem didelėmis invazijos bangomis. Palyginus su kitais vabzdžiais, bitė turi mažiau už [[imunitetas|imunitetą]] [[liga|ligoms]] atsakingų genų. [http://www.cnn.com/2006/TECH/science/10/26/honey.bee.genome.reut/index.html].
 
== Bitės mituose ir legendose ==
Senovės gyventojai manė, kad [[medus]] – nežemiškas dalykas, [[dievas|dievų]] dovana. Tikėta, kad medus krinta ant žemės iš dangaus ir virsta ryto rasa, o tada šviesius kaip perlus, aromatingus lašelius nuo žiedų surenka bitės. Medus – žvaigždžių lietus, kuris sudrėkina žiedus. Jis – dievų valgis, kartais nusiunčiamas žmonėms už dievų garbinimą.
 
Daugelis senovės tautų bites laikė šventomis, dievų palydovėmis. [[graikų mitologija|Graikams]] ir [[romėnų mitologija|romėnams]] jos buvo dieviškos būtybės – saulės dukros. Tikėta, kad bites sukūrė [[angelas|angelai]]. [[indų mitologija|Indų]] saulės dievas buvo vaizduojamas kaip bitė. Buvo teigiama, kadesą ir [[Dzeusas]] žmonėms pasirodydavęs kaip bitė.
 
Bitės buvo [[popiežius|popiežiaus]] [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] ([[XVI amžius|XVI a.]]) [[emblema]]. [[Napoleonas]] tikėjo, kad bitė yra jėgos simbolis, todėl jas piešė ant savo vėliavų ir drabužių. Rusų [[legenda]] teigia, kad bitės yra kilusios iš arklio, nujodinėto per vandenį ir nustumto į balą. Kai žvejai ištraukę tinklą, jame vietoj žuvų radę bites, kurios pasklidusios po visą žemę. Kiti slavai teigė, kad bitės atsiradusios iš liūto galvos, o egiptiečiai – iš kritusio jaučio.
 
Bitė iki mūsų dienų išliko nemirtingumo ir amžinynėsamžinybės, darbštumo ir gerumo bei turtingumo [[simbolis]]. Bites vaizdavo ant [[medalis|medalių]], [[moneta|monetų]], [[herbas|herbų]], [[indas|indų]]. Bitė buvo ne tik Žemutinio [[senovės Egiptas|Egipto]] [[faraonas|faraono]] – aštuonioliktosios dinastijos atstovo [[Tutmozis III|Tutmozio III]] – skiriamasis bruožas, bet ir jo žemių simbolis, kuris naudotas visose [[regalija|regalijose]]. Egipto faraonus, galingiausius žmones, net net vadino bičių valdovais.
 
== Šaltiniai ==
16 085

pakeitimai