Naminė bitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

294 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
S (Šalinamas Link GA šablonas.)
{{Taxobox_mokslinis_pavadinimas | color = pink | lotpav = Apis mellifera | autorius = Linnaeus | metai = 1758 }}
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Bitė''', arba '''naminė bitė''' ({{La|Apis mellifera}})  – [[bitiniai|bitinių]] (''Apoidea'') antšeimio [[vabzdžiai|vabzdys]].{{šaltinis|{{VLE|III|250||Justinas Straigis. Bitės}}}} Vienas iš daugiausiai auginamų ir žinomų nuo neatmenamų laikų vabzdžių. Bitės giminingos [[vapsva|vapsvoms]]. Manoma, jog, skirtingai nuo dabartinių bičių, jų tolimi protėviai buvo kitus vabzdžius medžiojantys [[plėšrūnas|plėšrūnai]].
 
Bitėms dešimtys milijonų metų. Tai, kad bičių būta jau [[neolitas|neolito]] amžiuje, liudija [[Prancūzija|Prancūzijoje]] terciaro laikotarpio nuogulose rasta suakmenėjusi bitė. Bičių darbininkių rasta ir [[miocenas|mioceno]] nuogulose, kurių amžius siekia 20-25 mln. metų.
Medų nešančių bičių tėvyne laikoma [[Pietų Azija]], gal net dabartinė [[Afganistanas|Afganistano]] teritorija. Taip manoma todėl, kad ir dabar ten (ypač pietų [[Indija|Indijoje]], [[Ceilonas|Ceilone]]) iš keturių egzistuojančių bičių rūšių aptinkamos net trys. Neatmetama versija, kad pirmieji apie medų pasauliui paskelbė [[šumerai]], visų pirma juo gydę žaizdas, o ne vartoję kaip maistą.
 
Bitėmis nuo seniausių laikų domisi [[gamtininkas|gamtininkai]] ir [[mokslininkas|mokslininkai]], net [[psichologas|psichologai]] analizuoja jų šeimyninius santykius. Tyrinėjama neįprasta jų [[lizdas|lizdų]] [[architektūra]] ir [[korys|korių]] sandara. „Pasimokyk darbštumo iš bitės“ - – šį posakį žinojo ir [[senovės graikai]], ir [[kinai]], ir [[slavai]].
 
Slavų tautų ūkyje [[bitininkystė]] taip pat užėmė svarbią vietą. Kaip teigė arabų rašytojas Ibin Dasta, „slavai iš medžio skobia savotiškus [[ąsotis|ąsočius]], atstojančius medinius avilius, kuriuose laikomas bičių medus“. Medinių avilių palyginimą su ąsočiais galima aiškinti tuo, kad Rytuose Ibin Dasta buvo pratęs matyti molinius avilius, taip pat panašius į ąsočius.
 
Nors iki šiandien nesutariama, ar medų nešančios bitės nuo seniausių laikų veisiasi [[Pietų Amerika|Pietų Amerikoje]], ar jos yra atvežtos [[ispanai|ispanų]], tačiau teigiama, kad [[1600]]  m. [[meksikiečiai]] ir kitos [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] tautos jau žinojo, kaip atsiranda medus. Į Šiaurės rytų Ameriką bites [[1530]] metaism. atvežė europiečiai, o ten gyvenusios gentys šiuos padarėliusbites vadino „baltųjų žmonių musėmis“.
 
== Bičių rūšys ==
LietuvojeDėl auginamosskirtingo vienosklimato, medunešėsaugalijos, bitėsnatūralios rušiesir dirbtinės [[Apisatrankos mellifera]]yra keletąsusidarę rasiųkelios gamtinės bičių rasės. Pasaulyje yra keturios bičių rūšys. Europoje ir keletasLietuvoje kitųauginamos mednešiųvienos bičiųmedunešės rušiųbitės rūšies ''Apis mellifera'' keletą rasių. [[Azija|Azijoje]] laikoma šiek tiek mažesnė [[Apis cerana]] kuri yra atsparesnė [[bitininkystė|bitininkystei]] kenkiančioms [[varoatozės erkė|varoatozės]] [[erkė]]mis (negydomą ''Apis mellifera'' šeimą šios erkės sunaikina). [[Meksika|Meksikoje]]Indijoje nuogyvena [[Majai|Majų]]vidutinių laikų(''Apis auginamaindica'') [[geluonis|geluonies]]ir neturintimažųjų [[Meliponabičių beecheii]].(''Apis Kaiflorea'') kadarūšys. dar minimaDar Azijoje gyvenantigyvena didžiųjų bičių [[Apis dorsata]] rūšis, tačiau dėl itin pikto būdo jų nepavyko perkelti į avilius (galima tik periodiškai atimti medų). [[Meksika|Meksikoje]] nuo [[Majai|Majų]] laikų auginama [[geluonis|geluonies]] neturinti [[Melipona beecheii]] bičių rūšis.
 
== Bičių šeima ==
* Motinėlės (lytiškai subrendusios [[patelė]]s) užpakalinės kojos be surenkamojo įtaiso. Pilvelio galas toli išsikiša už suglaustų [[sparnas|sparnų]] viršūnės. Gali poruotis ir po to dėti tiek apvaisintus (išsivysto bitės darbininkės ir naujos motinėlės), tiek ir neapvaisintus (išsivysto tranai) [[kiaušinėlis|kiaušinėlius]]. Apvaisinta motinėlė turi tranų [[Spermatozoidas|spermatozoidus]] saugantį organą. Spermatozoidų pakanka visam likusiam motinėlės gyvenimui.
* Darbininkės (lytiškai nesubrendusios patelės) užpakalinės kojos su [[žiedadulkė|žiedadulkių]] surenkamuoju įtaisu (krepšelis blauzdų išorinėje pusėje, šepetėlis letenėlių vidinėje pusėje). Pilvelio galas pasiekia suglaustų sparnų viršūnes. Žuvus motinai jos irgi gali dėti kiaušinėlius, tačiau jie būna neapvaisinti (išsivysto tik tranai). Sveikoje šeimoje darbininkės kiaušinėlių nededa.
* Trano (patino) galva apvali, facetinės [[akis|akys]] viršugalvyje susiglaudusios, paprastos akelės kaktoje. Pilvelis trumpas, storas, gale bukas. Tranai nuskrenda daugelį kilometrų ir radę apvaisina (ore) tuo tikslu išskridusias jaunas bites motinėles. Jie gali skraidyti iš vieno avilio į kitą niekieno netrukdomi, kai tuo tarpu bičių darbininkių į kitus avilius neįleidžia. Dėl to jie gali tapti ligų platinojais.
 
Didžiąją dalį šeimos sudaro darbininkės. Motinėlė paprastai būna tik viena, nes daugumos [[veislė|veislių]] jos viena kitą gelia. Tačiau kai kuriose veislėse pasitaiko, kad sugyvena ir dvi motinos. Tranai normalioje šeimoje gyvena tik vasarą - – rudenį jie paprastai išvaromi ir žūva.
 
Vasarą dirbanti bitė darbininkė gyvena gana trumpai (apie mėnesį), tačiau žiemojančios bitės šeimoje gyvena iki [[pavasaris|pavasario]]. Motinėlė gyvena keletą metų.
[[Vaizdas:Queencell_0017.JPG|thumb|Gilės formos akutės motinėlei auginti (dvi centre, viena dešinėje žemiau). Tokios akutės padėtis neretai statmena (įprastinių akučių padėtis horizontali)]]
 
Natūrali bičių gyvenimo vieta  – medžio [[drevė]]. Žmogus jas augina įvairiuose [[avilys|aviliuose]]. Medui pilti ir bičių [[lerva|lervoms]] auginti bitės siuva [[vaškas|vaškinius]] [[Korys|korius]] šešiakampėmis akutėmis (matematiškai optimalus konstrukcinis sprendimas). Įprastinio dydžio akelėse užauga darbininkės. Koriuose kiek didesnėmis akelėmis (traninis korys) išauga tranai, nes motinėlė į tokias akeles deda neapvaisintus [[kiaušinėlis|kiaušinėlius]]. Motinėlėms auginti bitės pasiuva keletą [[gilė]]s formos narvelių itin storomis sienelėmis. Kad bitės turėtų daugiau laiko [[medus|medui]] nešti, bitininkai joms įdeda mašinos pagamintų vaško plokštelių, iš kurių korį pasiūti galima daug greičiau. Plokštelėse įspaustas akelių raštas, tačiau jų sieneles bitėms vis viena tenka lipdyti pačioms. Senus, pajuodusius korius bitininkai išlydo, gautą vašką panaudodami šioms plokštelėms gaminti. Plokštelės įtvirtinamos tam skirtuose rėmeliuose, todėl ant jų pasiūtą korį vėliau galima iš avilio išimti (tarkim, medui išsukti).
Įvairiems plyšeliams užtaisyti ir drevei ar aviliui nuo puvimo saugoti bitės renka įvairius [[sakai|sakus]] ir [[lipai|lipus]] ir iš jų gamina [[Bičių pikis|pikį]]. Pikis taip sulipdo rėmelius ir kitas avilio dalis, jog bitininkui reikalingas specialus kaltas prireikus joms atskirti.
 
Bitininkai nelabai mėgsta spiečius, nes juos gana sunku gaudyti. Vengdami spietimo, jie perskiria šeimas dirbtinai. Jei abiem perskirtoms pusėms duodama po motiną, jos virsta atskiromis šeimomis.
 
Jei motina labai sena, o sąlygos spiesti nėra palankios, bitės pakeičia motiną tyliuoju būdu  – tiesiog užaugindamos jai pamainą pasiūtoje motininėje akelėje.
 
== Medus ==
Bitininkai medų paprastai atima, nes jis yra [[bitynas|bityno]] produkcija (dėl jo laikomos bitės). Tačiau paliktos be maisto bitės negalėtų peržiemoti, todėl vietoj medaus bitėms duoda [[cukraus sirupas|cukraus sirupo]] (didelės koncentracijos – 1:1,5 – cukraus tirpalo) kurį jos, panašiai kaip medų, susipila į korius ir žiemą juo maitinasi.
 
Norėdamos sunešti 1  kg medaus, bitės nektarą turi rinkti iš mažiausiai dviejų milijonų [[žiedas|žiedų]], ir su juo į avilį suskraidyti 120–150 tūkstančių kartų. Skrisdama ieškoti nektaro, bitė pasiekia iki 65 km/h greitį, taigi gali rungtyniauti su traukiniu, grįždama į avilį su 75 % jos svorio siekiančiu nektaro kroviniu, ji skrenda dvigubai lėčiau.
 
700 Lietuvoje augančių augalų rūšių turi nektaro, tačiau bitės renka medų tik iš 40 rūšių. Jų ieškodama, nuo avilio kasdien bitė nuskrenda apie 3  km.
 
== Gėlimas ==
Žmogaus organizmo reakcija į bičių nuodus gali skirtis: dauguma bitininkų pripranta prie įgėlimų, tačiau yra žmonių, alergiškų įgėlimui, kurie laiku nesuteikus pagalbos gali mirti ir nuo kelių bičių įgėlimo.
 
Pajutusios dūmų kvapą bitės ruošiasi gaisrui - – prisisiurbia nektaro, kad prireikus galėtų pabėgti su maisto atsargomis. Tokios bitės tampa mažiau judrios ir mažiau agresyvios. Todėl bitininkas prieš atlikdamas kai kuriuos darbus [[dūminė|dūmine]] paleidžia į avilį dūmų.
 
== Bičių rūšys ==
Lietuvoje auginamos vienos medunešės bitės rušies [[Apis mellifera]] keletą rasių. Pasaulyje yra ir keletas kitų mednešių bičių rušių. [[Azija|Azijoje]] laikoma šiek tiek mažesnė [[Apis cerana]] kuri yra atsparesnė [[bitininkystė|bitininkystei]] kenkiančioms [[varoatozės erkė|varoatozės]] [[erkė]]mis (negydomą ''Apis mellifera'' šeimą šios erkės sunaikina). [[Meksika|Meksikoje]] nuo [[Majai|Majų]] laikų auginama [[geluonis|geluonies]] neturinti [[Melipona beecheii]]. Kai kada dar minima Azijoje gyvenanti [[Apis dorsata]], tačiau dėl itin pikto būdo jų nepavyko perkelti į avilius (galima tik periodiškai atimti medų).
 
== Bitės genomo projektas ==
 
== Bitės mituose ir legendose ==
Senovės gyventojai manė, kad [[medus]] - – nežemiškas dalykas, [[dievas|dievų]] dovana. Tikėta, kad medus krinta ant žemės iš dangaus ir virsta ryto rasa, o tada šviesius kaip perlus, aromatingus lašelius nuo žiedų surenka bitės. Medus - – žvaigždžių lietus, kuris sudrėkina žiedus. Jis - – dievų valgis, kartais nusiunčiamas žmonėms už dievų garbinimą.
 
Daugelis senovės tautų bites laikė šventomis, dievų palydovėmis. [[graikų mitologija|Graikams]] ir [[romėnų mitologija|romėnams]] jos buvo dieviškos būtybės - – saulės dukros. Tikėta, kad bites sukūrė [[angelas|angelai]]. [[indų mitologija|Indų]] saulės dievas buvo vaizduojamas kaip bitė. Buvo teigiama, kad [[Dzeusas]] žmonėms pasirodydavęs kaip bitė.
 
Bitės buvo [[popiežius|popiežiaus]] [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] ([[XVI amžius|XVI a.]]) [[emblema]]. [[Napoleonas]] tikėjo, kad bitė yra jėgos simbolis, todėl jas piešė ant savo vėliavų ir drabužių. Rusų [[legenda]] teigia, kad bitės yra kilusios iš arklio, nujodinėto per vandenį ir nustumto į balą. Kai žvejai ištraukę tinklą, jame vietoj žuvų radę bites, kurios pasklidusios po visą žemę. Kiti slavai teigė, kad bitės atsiradusios iš liūto galvos, o egiptiečiai - – iš kritusio jaučio.
Daugelis senovės tautų bites laikė šventomis, dievų palydovėmis. [[graikų mitologija|Graikams]] ir [[romėnų mitologija|romėnams]] jos buvo dieviškos būtybės - saulės dukros. Tikėta, kad bites sukūrė [[angelas|angelai]]. [[indų mitologija|Indų]] saulės dievas buvo vaizduojamas kaip bitė. Buvo teigiama, kad [[Dzeusas]] žmonėms pasirodydavęs kaip bitė.
 
Bitė iki mūsų dienų išliko nemirtingumo ir amžinynės, darbštumo ir gerumo bei turtingumo [[simbolis]]. Bites vaizdavo ant [[medalis|medalių]], [[moneta|monetų]], [[herbas|herbų]], [[indas|indų]]. Bitė buvo ne tik Žemutinio [[senovės Egiptas|Egipto]] [[faraonas|faraono]] - – aštuonioliktosios dinastijos atstovo [[Tutmozis III|Tutmozio III]] - – skiriamasis bruožas, bet ir jo žemių simbolis, kuris naudotas visose [[regalija|regalijose]]. Egipto faraonus, galingiausius žmones, net net vadino bičių valdovais. Tai rodė bičių svarbą.
Bitės buvo [[popiežius|popiežiaus]] [[Urbonas VIII|Urbono VIII]] ([[XVI amžius|XVI a.]]) [[emblema]]. [[Napoleonas]] tikėjo, kad bitė yra jėgos simbolis, todėl jas piešė ant savo vėliavų ir drabužių. Rusų [[legenda]] teigia, kad bitės yra kilusios iš arklio, nujodinėto per vandenį ir nustumto į balą. Kai žvejai ištraukę tinklą, jame vietoj žuvų radę bites, kurios pasklidusios po visą žemę. Kiti slavai teigė, kad bitės atsiradusios iš liūto galvos, o egiptiečiai - iš kritusio jaučio.
 
== Šaltiniai ==
Bitė iki mūsų dienų išliko nemirtingumo ir amžinynės, darbštumo ir gerumo bei turtingumo [[simbolis]]. Bites vaizdavo ant [[medalis|medalių]], [[moneta|monetų]], [[herbas|herbų]], [[indas|indų]]. Bitė buvo ne tik Žemutinio [[senovės Egiptas|Egipto]] [[faraonas|faraono]] - aštuonioliktosios dinastijos atstovo [[Tutmozis III|Tutmozio III]] - skiriamasis bruožas, bet ir jo žemių simbolis, kuris naudotas visose [[regalija|regalijose]]. Egipto faraonus, galingiausius žmones, net vadino bičių valdovais. Tai rodė bičių svarbą.
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
16 085

pakeitimai