Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

122 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
 
=== Rusijoje ===
[[1900]] m. išvyko pas [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] gyvenantį brolį. Kalbantį lietuviškai Augustiną teisingai rašyti gimtąjągimtąja kalba išmokė [[Kazimieras Būga]], o egzaminams į gimnaziją rengti [[1901]] m. buvo pasamdytas būsimasis Lietuvos prezidentas [[Antanas Smetona]], su kuriuo vėliau susidraugavo, o dar vėliau tapo ir jo politiniu priešininku.
 
[[1904]] m. aukso medaliu baigė Peterburgo gimnaziją. [[1909]] m. baigė [[Peterburgo universitetas|Peterburgo universiteto]] Istorijos ir filologijos fakultetą. [[1910]] m. už magistro darbą apie [[Senovės Roma|Romos]] imperatoriaus [[Adrianas|Adriano]] agrarinius įstatymus pelnė aukso medalį. [[1911]] m. Peterburgo universitetas jam suteikė docento laipsnį. [[1914]]–[[1915]] m. stažavo [[Italija|Italijoje]] ir [[Švedija|Švedijoje]]. [[1916]]–[[1917]] m. [[Permė]]s universiteto ekstraordinarinis profesorius.
 
1916 m. įstojo į [[Tautos pažangos partija|Tautos pažangos partiją]] ir kaip jos delegacijos vadovas dalyvavo 1917 m. birželio mėn. vykusiame [[Rusijos lietuvių seimas Petrograde|Rusijos lietuvių seime]]. 1917 m. rugsėjo mėn. dalyvavo Rusijos tautų kongrese [[Kijevas|Kijeve]]. Buvo vienas pagrindinių visiško atsiskyrimo nuo [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]] propaguotojų. [[1918]] m. atstovavo [[Ukraina|Ukrainos]] delegacijai [[Brest-Litovsko taika|Brest-Litovsko taikos]] derybose tarp Sovietų Rusijos ir Vokietijos.
 
=== Lietuvoje ===
II [[Mykolas Sleževičius|Mykolo Sleževičiaus]] (1918 m. gruodžio 26 d. – [[1919]] m. [[kovo 12]] d.), III [[Pranas Dovydaitis|Prano Dovydaičio]] (1919 m. kovo 12 d. – 1919 m. [[balandžio 12]] d.), IV Mykolo Sleževičiaus (1919 m. balandžio 12 d. – 1919 m. [[spalio 7]] d.), V [[Ernestas Galvanauskas|Ernesto Galvanausko]] (1919 m. spalio 7 d. – [[1920]] m. [[birželio 19]] d.) Ministrų kabinetuose buvo Užsienio reikalų ministras. 1919–1920 m. [[Paryžiaus taikos konferencija|Paryžiaus taikos konferencijoje]] buvo Lietuvos delegacijos vadovas.
 
1920–[[1922]] m. dėstė [[Aukštieji kursai|Aukštuosiuose kursuose]]. 1922–[[1926]] m. [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] profesorius. [[1923]] m. už politinį straipsnį mėnesį kalėjo [[Varniai|Varnių]] [[Varnių koncentracijos stovykla|darbo stovykloje]].
 
[[1924]] m. įkūrė [[LTS|Lietuvių tautininkų sąjungą]]. 1926 m. išrinktas [[Trečiasis Seimas|III Seimo]] atstovu nuo Lietuvių tautininkų sąjungos (kartu su [[Antanas Smetona|Antanu Smetona]] ir [[Vladas Mironas|Vladu Mironu]]). 1926 m. vienas [[1926 m. gruodžio 17 d. perversmas|valstybinio perversmo]] organizatorių.
 
1926 m. [[gruodžio 17]] d. – [[1929]] m. [[rugsėjo 23]] d. vadovavo XIV Ministrų kabinetui, kartu buvo Užsienio reikalų ministras, nuo [[1928]] m. [[lapkričio 22]] d. laikinai ėjo Krašto apsaugos ministro pareigas. Jo veikla šiuo laikotarpiu vertinama prieštaringai. 1929 m. [[gegužės 6]] d. į A. Voldemarą, tuometinį premjerą, buvo pasikėsinta, nušautas jį pridengęs adjutantas [[Pranas Gudynas (1900–19291900).|Pranas Gudynas]].<ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66106 Lietuvos aidas, 1929-05-07, Nr. 102 (586)]</ref>
 
Pasižymėjo arogancija ir valdingumu. Įsitraukė į radikalios sukarintos organizacijos [[Geležinis Vilkas (organizacija)|„Geležinis vilkas“]] organizavimą. 1929 m. rugsėjo 23 d. A. Smetonos nušalintas nuo ministro pirmininko bei užsienio reikalų ministro pareigų. [[1930]] m. liepos mėn. internuotas [[Plateliai (miestelis)|Plateliuose]]. Vėliau policijos prižiūrimas gyveno [[Zarasai|Zarasuose]]. Pogrindyje rengė valstybinį perversmą.
15 717

pakeitimų