ŽmonėsŽmonių visuomenė jau nuo senųjų civilizacijų laikų žinojo įvairias lytinio gyvenimo formas, reguliavo sekso išraišką ir priimtinumą visuomenėje. Kai kurios formos būdavo smerkiamos ar baudžiamos. [[Viduramžiai]]s lytiniai santykiai vertinti dvejopai: [[krikščionybė]] lytinius santykius laikė nuodėme, amoraliu veiksmu (išskyrus seksą giminei pratęsti), nors buitinėje plotmėje tai buvo toleruojama. [[Renesansas|Renesanso]] metu humanistai „reabilitavo“ žmogaus teisę į kūnišką pasitenkinimą. XIX a. puritoniška moralė vėl buvo sukūrusį antiseksualių nuostatų sistemą. XX a. paplito racionalus požiūris į seksą kaip į kasdienio gyvenimo dalį – tai liberalizavo lytinę moralę, atsirado sekso pramonės sektorius (komercinė [[pornografija]], sekso scenos filmuose ir reklamoje, sekso prekių parduotuvės ir kt.), paankstėjo pirmųjų lytinių santykių amžius ir pan.
== Lytinių santykių reguliarumas ==
Lytiniai santykiai, praktikuojamas maždaug po 2-3 kartus per savaitę, dar vadinamas '''reguliariuoju''' seksu. Didžiajai daliai porų tai yra optimalus sekso dažnis – manoma, kad daugiausia dėl [[vyras|vyro]] fiologijosfiziologijos, kadangi funkcinį optimumą vyro lytinė sistema pasiekia maždaug per dvi-tris paras nuo paskutinės [[ejakuliacija|ejakuliacijos]].
Dažniausia reguliaraus sekso kliūtis – nuolatinio lytinio partnerio nebuvimas arba partnerio išvykimas toli ir ilgesniam laikotarpiui. Be to, sekso reguliarumas iš dalies priklauso ir nuo [[lytinis aktyvumas|lytinio aktyvumo]].
