Žvejybos uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
ištaisau rašybos klaidą
Eilutė 35:
Per karą 1944–1945 metais šis rajonas mažai nukentėjo, tačiau likusios arba pusiau sugriautos įmonės nebebuvo reikalingos, nes čia buvo suplanuota didžiulė žvejybos pramonės techninė ir materialinė bazė. Tad pokario tarybiniais metais šis rajonas labai suklestėjo.
 
Uostas pradėtas rekonstruoti iškart po karo. Per keletą metų įrengtos betoninės [[krantinė]]s, buvo atstatomi ir statomi [[sandėlyssandėlis|sandėliai]], kiti gamybiniai pastatai, suformuotas uosto keliamųjų įrengimų ir autoūkis. Pastatytas taros žvejybos pramonei „Progreso“ kombinatas. XX a. šeštajame dešimtmetyje pradėti statyti pramoniniai sandėliai – šaldytuvai, pastatytas Klaipėdos [[konservai|konservų]] fabrikas. Vėliau visas šis stambus ūkis didėjo ir gerėjo. Prie žvejybos uosto krantinių jau švartavosi okeaniniai žvejybiniai laivai, dideli transportiniai refrižeratoriai ir net plaukiojančios žvejybinės bazės. Čia savo kontoras turėjo Klaipėdos tralerių laivyno bazė, okeaninio žvejybinio laivyno bazė, refrižeratorinio laivyno bazė ir kt.
 
O už Nemuno gatvės į rytus plėtėsi gyvenamųjų namų statybos. Iš pradžių, po karo, buvo mediniai vadinami [[barakas (statinys)|„barakai“]], kiek vėliau jau plytiniai kapitaliniai „stalininiai“ namai Minijos gatvėje.
Eilutė 49:
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas turėjo įtakos ir žvejybos uosto rajono raidai, pirmiausia – žvejybos pramonei. Nesugebėjus prisitaikyti prie naujų ekonominių sąlygų, žlugo viena iš stambiausiųjų Lietuvos įmonių – valstybinė žvejybos laivyno įmonė „Jūra“, kuri buvo sudaryta iš dvejų buvusių tarybiniais laikais [[traleris|tralerių]] ir okeaninio žvejybinio laivyno bazių. O tai turėjo neigiamos įtakos ir kitoms žvejybos pramonės įmonėms. Užsidarė Klaipėdos žuvų konservų fabrikas, taros kombinatas „Progresas“ ir kitos firmos. Nebeliko ir žvejų poliklinikos bei ligoninės.
 
Ištuštėjęs žvejybos uostas sugebėjo išlikti, gauti investicijų ir plėsti savo veiklą. Valstybinis jūrų žvejybos uostas tapo laivų krovos akcine bendrove „[[Klaipėdos Smeltė]]“ ir iš firmos, teikiančios tik jūros krovos paslaugas, virto kompanija, teikiančia kompleksines logistines paslaugas. Uoste jau kraunama ne tik šaldyta žuvis, bet ir kiti šaldyti maisto produktai, pastatytas birių krovinių terminalas, 2006 m. įrengtas ir konteinerių terminalas. Kombinatas „Progresas“ tapo akcine bendrove, nuo jo į pietus įrengti atviras medienos sandėlyssandėlis, muitinės sandėliai.
 
1990 m. „Progreso“ pastatų komplekse prie Kalnupės gatvės įsikūrė S. Jokužio leidykla – spaustuvė. Taip pat prie „Progreso“ prie Klanupės gatvės atsirado [[degalinė]] ir sunkvežimių plovykla su servisu.