Šančiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pauldm2 (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
JohnnyWiki (aptarimas | indėlis)
ištaisau rašybos klaidą
Eilutė 27:
 
Šančių pavadinimas nėra senas – jam apie 200 metų. Iki [[Napoleono karai|Napoleono karų]] ([[1812]] m.) tarp [[Aukštoji Panemunė|Panemunės]] ir Kauno, t. y. dabartinių Šančių vietoje buvę du kaimai: Pašilė ir Baibokai. [[XIX a.]] pradžioje jie abu priklausė [[jėzuitai|jėzuitams]]. 1812 m. vasarą prancūzai kėlėsi per Nemuną ties dabartiniais Šančiais: persikėlę pastatė čia įtvirtinimus, kuriuos ir pavadino savu žodžiu (plg. {{fr|chantier}} – „statinys“, {{de|Schanze}} – „apkasas, pylimas“).<ref>[[Alvydas Butkus]]. Kai kurių Kauno vietovardžių kilmė / Kauno istorijos metraštis. T. 2. – Kaunas: VDU leidykla, 2000. – 150 psl. – ISBN 9986-501-46-6</ref> Ilgainiui Šančiai ėmė pateisinti savo karišką vardą – [[1886]]–[[1896]] m. pastatytas [[Kauno tvirtovė]]s kareivinių kompleksas (nuo [[2005]] m. rekonstruojamas į gyvenamuosius namus).
Didžiausia gatvė, jungianti Žemuosius ir Aukštuosius Šančius, yra Prancūzų gatvė, nes šiuo keliu prancūzų kariuomenė keliavo į Vilnių. Šios gatvės vienoje ir kitoje pusėse, užlipus ant kalno, buvo dvi karčiamos – „Dangus“ ir „Pragaras“, kuriose mėgdavo lankytis, tuo metu Kaune dirbęs ir gyvenęs Adomas Mickevičius. Tarpukario Lietuvoje Aukštujų Šančių Prancūzų ir Vyšniavos gatvių sankryžoje, kunigo Rapolo Pūkio iniciatyva, buvo pastatyta medinė Aušros Vartų Švč Dievo Motinos bažnyčia, kurią 1949 m sovietų valdžia uždarė ir bažnyčioje po mišių, suėmė ten dirbusį kunigą kleboną Joną Burneiką, kuris 1956 m mirė tremtyje Irkutsko srityje. Uždarius bažnyčią, joje buvo apgyvendinti rusakalbiai, vėliau buvo įrengtas druskos sandėlyssandėlis, o šešto dešimtmečio pabaigoje buvusi bažnyčia buvo paversta Kultūros namais, kuriuos vėliau nugriovus, pastatytas gyvenamasis devynių aukštų namas.
Šančiai išsiplėtė XIX a. viduryje, [[1843]] m. Kaunui tapus [[Kauno gubernija|gubernijos]] centru ir nutiesus [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis|Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio]] atšaką į [[Virbalis|Virbalį]]. Kaip ir [[Petrašiūnai]] bei [[Vilijampolė]], Šančiai carinės Rusijos laikais buvo pramoninis Kauno priemiestis, apgyvendintas gretima esančių fabrikų ir dirbtuvių darbininkais. Apie [[1862]] m. čia įsikūrė geležinkelio remonto dirbtuvės, [[1869]] m. pastatytas kaulų malimo fabrikas, [[1875]] m. – ratų tepalo įmonė, [[1879]] m. – vinių ir geležies dirbinių fabrikas „Vestfalija“ (vokiečių Šmitų metalo ir mašinų fabrikas), [[1880]] m. – baldų gamykla. [[1889]] m. gyveno apie 2000, [[1897]] m. – 12,9 tūkst. gyventojų.<ref name="TLE">{{TLE|4|156||Šančiai}}</ref>