Žaltys (mitologija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Pataisyta kladinga rasyba
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
S Atmestas 81.7.90.105 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Alvydas keitimas)
Eilutė 1:
'''Žaltys''' – namų, židinio, mirusių protėvių, gerovės, [[sveikata|sveikatos]] ir [[vaisingumas|vaisingumo]] dievybė. Jis buvo laikomas pagalgerąja Ivana[[namų Ivanoviciudvasia]], geruglobėju rusiskuir sokiugydytoju megejuarba [[Aušlavis|Aušliaviu]].
 
Priskiriamas prie antgamtinių būtybių. Buvo manoma, kad tai protinga nemari būtybė. Žmogaus pagarbą kėlė savotiška žibanti žalčio išvaizda, baimę keliantis žvilgsnis ir tai, kad jis išsineria iš savo [[oda|odos]]. Žalčio [[totemas|totemo]] kultas išliko ir tada, kai juose buvo apgyvendintos [[vėlė]]s. Įsigalint žemės ir vandens kultui, žalčiams buvo priskirti kai kurie Žemės ir Saulės atributai. Juos imta laikyti požemių valdovais, gyvulių gydytojais, teikiančiais [[gyvybė|gyvybę]] iš žemės. Be to, žalčiai buvo vegetacinės jėgos ir vaisingumo, žemės [[derlingumas|derlingumo]], saulės [[simbolis]]. Žalčiai viską žinojo ir viską mokėjo, rūpinosi žmonių ir namų gerove. Todėl žmonės žalčius laikė namie, maitino, [[auka (religija)|aukojo]] jiems gaidžius, viščiukus. Vėlesniais laikais, atsirado ir žalčių vyriausiasis dievaitis [[Ragis]]. Žalčiai buvo glaudžiai siejami su [[vanduo|vandeniu]]. Kadangi jie šliaužiojo per [[lietus|lietų]], žmonės tikėjo, jog žalčiai susieti su tuo metu nesuprantamu jiems lijimo procesu.