Kurilų salos: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kurilų salos''' ({{ru|Курильские острова}}, '''Čišima''' {{ja|千島列島}}) – salynas šiaurės rytų [[Azija|Azijoje]], driekiasi nuo [[Kamčiatkos pusiasalis|Kamčiatkos pusiasalio]] šiaurėje iki [[Hokaidas|Hokaido]] salos pietuose. Skiria [[Ochotsko jūra|Ochotsko jūrą]] (šiaurės vakaruose) nuo [[Ramusis vandenynas|Ramiojo vandenyno]]. Grandinės ilgis ~1300 km. Kurilai priklauso [[Rusija]]i, [[Sachalino sritis|Sachalino sričiai]]. Į pietines salas pretenduoja [[Japonija]], apie tai plačiau skaityti - ''[[Kurilų salų konfliktas]]''.

Yra 56 didelės salos ir daug nedidelių [[salelė|salelių]] ir uolų. Didžiausios salos: [[Iturupas]], [[Kunaširas]], [[Paramuširas]], [[Urupas]]. Bendras plotas 15 600 km². Salynas skirstomas į Šiaurės Kurilus ir Pietų Kurilus, skiriamus [[Kurilų sąsiauris|Kurilų sąsiaurio]]. Salos vulkaninės kilmės. Gausu veikiančių [[ugnikalnis|ugnikalnių]] (~40), dažni [[žemės drebėjimas|žemės drebėjimai]], [[cunamis|cunamiai]]. Aukščiausia viršukalnė – 2339 m [[Alaidas|Alaido ugnikalnis]] ([[Atlasovo sala]]). Kunašyro saloje yra aukščiausias salyne 141 metrų aukščio [[Ilja Muromietis (krioklys)|Iljos Muromiečio]] [[krioklys]]. Daug ežerų (dauguma krateriniai ir lagūniniai).

Kurilų salos išskiriamos į du - – šiaurės ir pietų ekoregionus. Šiaurinėje salyno dalyje būdingi kreivamiškiai, pajūrinės pievos, pietinėje [[spygliuočiai|spygliuočių]] ([[Sachalininis kėnis|sachalininių kėnių]], [[Ajaninė eglė|ajaninių eglių]], [[Daūrinis maumedis|daūrinių maumedžių]]) ir [[Lapuočiai|plačialapių]] medžių miškai. Gyvena [[Baltapetis jūrinis erelis|baltapečiai jūriniai ereliai]] bei gausios jūrinių [[Paukščių kolonija|paukščių kolonijos]], įskaitant ''[[Fulmarus glacialis]]'', ''[[Fratercula cirrhata]]'', [[Narūnėliai|narūnėlių]], [[Kiriniai|kirinių]], [[Alkiniai|alkinių]] ir [[Kormoraniniai|kormoraninių]] paukščių. Iš žinduolių gyvena [[Jūrinė ūdra|jūrinės ūdros]], [[Rudasis lokys|rudieji lokiai]] bei palei salų pakrantes jūros žinduolių [[gulykla|gulyklos]].