James McNeill Whistler: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 6:
| paveikslėlio dydis = 180px
| gimimo data = {{Gimė|1834|07|11}}
| gimimo vieta = LouvelisLouvelas, [[Masačusetsas]], [[JAV]]
| mirties data = {{Mirė|1903|07|17|1834|07|11}}
| mirties vieta = [[Londonas]]
Eilutė 33:
 
== Biografija ==
Džeimsas Abotas MakneilasMaknylas Vistleris gimė [[1834]] m. [[liepos 11]] d. [[JAV]] LouvelioLouvelo mieste [[Masačusetsas|Masačusetso valstijoje]]. Jo tėvas buvo civilinis inžinierius George Washington Whistler, turėjęs karininko laipsnį, motina − Anna Matilda McNeill. Šeima greitu laiku persikėlė į Rusiją, kur tėvas dirbo [[geležinkelis|geležinkelio]] statybose tarp Sankt Peterburgo ir Maskvos. Džeimsas Vistleris mokėsi braižybostechninio piešimo [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Imperatoriškoje mokslų akademijoje. 1848 m. Dž. Vistleris persikėlė į Londoną pas ištekėjusią seserį ir 1849 m. po tėvo mirties grįžo į [[JAV]]. 1851 − 1854 m. Dž. Vistleris mokėsi [[Vest Pointas|Vest Pointo karo akademijoje]], kaip anksčiau jo tėvas. Iš jos buvo pašalintas ir kurį laiką dirbo braižytoju JAV kompanijose, kai nusprendė tapti menininku ir 1855 m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]].
 
Paryžiuje Dž. Vistleris mokėsi Imperatoriškoje dizaino mokykloje, po to − Šarlio Gleiro akademijoje. Buvo paveiktas [[Gustavas Kurbė|G. Kurbė]] ir [[XVII a. olandų tapyba|XVII a. olandų]] ir ispanų tapybos. Jo draugais tapo [[Anri Fanten-Laturas]] ir [[Alfonsas Legro]]. Po to, kai jo siūlytas paveikslas buvo nepriimtas į kasmetinę Paryžiaus Salono parodą, 1859 m. Dž. Vistleris persikėlė į Londoną, pradėjo kurti grafikos kūrinius. [[Londonas|Londone]] buvo paveiktas [[prerafaelitai|prerafaelitų]] estetikos, jo draugu tapo [[Dantė Gabrielis Rosetis]]. Jo paveikslas „Simfonija baltoje spalvoje Nr. 1: Baltoji mergina“ buvo atmestas eksponuoti tiek Londono karališkojoje akademijoje, tiek Paryžiaus Salone, tačiau sukėlė susidomėjimą 1863 m. Paryžiaus „Atstumtųjų“ salono parodoje. Dž. Vistlerio kūryboje G. Kurbė įtaka pranyko, atsirado daugiau klasicistinių bruožų ir orientalistinių motyvų. Jis buvo paveiktas japoniško grafikos meno. Dailininkas savo paveikslams suteikdavo muzikinius pavadinimus „simfonija“, „harmonija“. Pats Dž. Vistleris muzikos nemėgo ir šie pavadinimai buvo sąlygoti menininko teorizavimo apie muziką, kaip abstraktųjį meną.