James McNeill Whistler: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
Džeimsas Abotas Makneilas Vistleris gimė [[1834]] m. [[liepos 11]] d. [[JAV]] Louvelio mieste [[Masačusetsas|Masačusetso valstijoje]]. Jo tėvas buvo civilinis inžinierius George Washington Whistler, turėjęs karininko laipsnį, motina − Anna Matilda McNeill. Šeima greitu laiku persikėlė į Rusiją, kur tėvas dirbo [[geležinkelis|geležinkelio]] statybose tarp Sankt Peterburgo ir Maskvos. Džeimsas Vistleris mokėsi braižybos [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] Imperatoriškoje mokslų akademijoje. 1848 m. Dž. Vistleris persikėlė į Londoną pas ištekėjusią seserį ir 1849 m. po tėvo mirties grįžo į [[JAV]]. 1851 − 1854 m. Dž. Vistleris mokėsi [[Vest Pointas|Vest Pointo karo akademijoje]], kaip anksčiau jo tėvas. Iš jos buvo pašalintas ir kurį laiką dirbo braižytoju JAV kompanijose, kai nusprendė tapti menininku ir 1855 m. išvyko į [[Paryžius|Paryžių]].
Paryžiuje Dž. Vistleris mokėsi Imperatoriškoje dizaino mokykloje, po to − Šarlio Gleiro akademijoje. Buvo paveiktas [[Gustavas Kurbė|G. Kurbė]] ir [[XVII a. olandų tapyba|XVII a. olandų]] ir ispanų tapybos. Jo draugais tapo [[Anri Fanten-Laturas]] ir [[Alfonsas Legro]]. Po to, kai jo siūlytas paveikslas buvo nepriimtas į kasmetinę Paryžiaus Salono parodą, 1859 m. Dž. Vistleris persikėlė į Londoną, pradėjo kurti grafikos kūrinius. [[Londonas|Londone]] buvo paveiktas [[prerafaelitai|prerafaelitų]] estetikos, jo draugu tapo [[Dantė Gabrielis Rosetis]]. Jo paveikslas „Simfonija baltoje spalvoje Nr. 1: Baltoji mergina“ buvo atmestas eksponuoti tiek Londono karališkojoje akademijoje, tiek Paryžiaus Salone, tačiau sukėlė susidomėjimą
[[Vaizdas:James Abbott McNeill Whistler - Portrait of the Artist's Mother - Google Art Project.jpg|thumb|right|240px| „Dailininko motina“, 1871 m., [[Orsė muziejus]]]]
1866 m. Dž. Vistleris keliavo į Pietų Ameriką, [[Valparaisas|Valparaisą]]. 1872 m. nutapė garsiausiu jo paveikslu įvardijamą „Kompozicija iš pilkos ir juodos: Dailininko motinos portretas“, kurį įsigijo Prancūzijos vyriausybė. 1870-aisiais Dž. Vistleris sukūrė [[Temzė]]s upės pagarsėjusią noktiurnų peizažų seriją. 1877 m. įtakingas anglų kritikas [[Džonas Raskinas]] vieną Dž. Vistlerio paveikslų apibūdino „puodo dažų ištėškimu į publikos akis“. Dailininkas bylinėjosi su kritiku dėl [[Difamacija|šmeižto]], bet prisiteisė tik 1 [[fartingas|fartingo]] kompensaciją. Byla sukėlė ažiotažą visuomenėje ir praradęs klientus Dž. Vistleris, kuris ir taip neperturtingiausiai gyveno, 1879 m. paskelbė bankrotą. 1879 m. jis keliavo į Veneciją užsakytas Dailės draugijos sukurti 12 ofortų. 1880 m. grįžo į Londoną. Garsas apie jį pradėjo augti tarptautiniu mastu, 1886 m. jis buvo išrinktas Britanijos dailininkų draugijos prezidentu, tačiau pašalintas iš posto po dviejų metų konservatyvių narių pastangomis. Vėliau dailininkas išrinktas į Miuncheno Dailės akademijos narius, apdovanotas Prancūzijos Garbės Legiono ordinu.
| |||