Senovės Graikijos architektūra: Skirtumas tarp puslapio versijų

* Homerinė Graikija XI-VIIIXI–VIII a. pr. m. e.

* Archajinis laikotarpis VII-VIVII–VI a. pr. m. e.

* Klasikinis laikotarpis V-IVV–IV a. pr. m. e.

* Helenistinis laikotarpis IV a. pr. m. e. pab.  – I m. e. a.

Šiuo laikotarpiu dorėnai persikrausto iš šiaures [[Mikėnai|Mikėnų]] kalnų ir perima dalį graikų pasaulėvaizdžio, mitologiją ir megeroną (būstą  – šventyklą), ir iš jo išvysto naujus šventyklų tipus.

Visos šventovės yra ant pakylos sudarytos iš trijų laiptelių. Tai [[stilobatas]] arba [[krepidomas|kreipidromas]].

Iš pradžių šventyklos statomos iš molio plytų ir medžio. Atsiradus akmeninei architektūrai atsirado ir [[orderis]] („ordos“  – tvarka). „Dievo namas“ turėjo būti gražus ir atitikti žmogaus proporcijas, turėti tam tikrą tvarką.

Dorėninio orderio kolonos stiebas neturi bazės, kaneliūros aštrios. Kapitelis sudarytas iš abako ir echinos. Ant kolonų dedamas konstruktyvi sija  – architravas. Virš jo frizas, kuris buvo puoštas triglifais (išlikę iš tų laikų, kai kolonos dar buvo medinės, jie neleisdavo vandeniui teketi per koloną) ir metopomis. Po triglifais yra šeši trikampio formos gutai, vaizduojantys vandens lašus. Virš frizo yra karnizas, jis turi symą (įlenkimą, kuris neleidžia lietaus vandeniui bėgti per sieną). [[Frizas]], [[karnizas]] ir [[architravas]] sudaro [[antablementą]]. Ant antablemento yra medinė konstrukcija, o ant jos stogas dengtas čerpėmis. Šis orderis buvo sukurtas per Homerinį laikotarpį.

Jis yra kitokio modulio, stovi ant [[stilobato|stilobatas]], turi „spyruokliuojančią“ [[bazė|bazę]] ir [[kaneliūra|kaneliūrą]] su takeliais. Jonėninės kolonos stiebo [[entazė]] daug mažesnė, o [[kapitelis]] su [[voliuta|voliutomis]]. [[Architravas]] turi padalinimus. Frizas puoštas ištisa reljefų juosta. Karnizas su syma. Voliutos iš pradžių buvo tik iš fasadinės pusės. Rytų kraštuose reljefinė juosta yra ir prie bazės. Šis orderis buvo sukurtas per Klasikinį laikotarpį.

Dorėninis orderis labiausiai išplitęs [[Peloponesas|Peloponese]], [[Italija|Italijoje]], [[Sicilija|Sicilijoje]]. Jonėninis  – Mažojoje Azijoje, [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]].

Prasideda karo laiku. Šis laikotarpis  – tai ieškojimai, kaip panaudoti mitologiją ir skulptūrines formas.

Dzeuso šventykloje naudojamas aukso pjūvis, išsprendžiamos ilgio, pločio proporcijos, atsiranda šešių kolonų peripterio pastatas, platinama centrinė nava (ten penkiolikos metrų Dzeuso statula), skirtingas rytinio ir vakarinio frontonų apipavidalinimas. Vakariniame fasade vaizduojamas [[Apolonas]], stebintis graikų kovą su [[kentaurai]]s, rytiniame — – Pilopso ir Anomajo imtynės, nuo kurių prasidėjo [[Olimpinės žaidynės]].

Prasidėjo po Atėnų sukilimo, valdant Perikletui. Atėnų architektas [[Fidijas]] ant Atėnų kalvos stato Akropolį, deivei [[Atėnė|Atėnei]] skirtą šventyklą  – [[Partenonas|Partenoną]]. Jis tarpusavyje derina orderius.

Atėnų Akropolis pastatytas iš įvairių rūšių [[marmuras|marmuro]]. Kelias, kuriuo eidavo eisena, prasideda propirėjais (vartais, kurie turėjo atrodyti tvirti), toliau už jų pinotika ir biblioteka ([[Dorėninis orderis|Dorėninio orderio]]), toliau aikštė, kurioje [[Partenonas]] (su aštuonių kolonų peripteriu, naudojamas aukso pjūvis). Partenono fasade Poseidono ir Atėnės mitas. Virš kolonų pastatą juosia dvylikos metrų aukščio reljefinis frizas. Partenono architektai  – Ichtinas ir Kalichratas.

Statomi memorialiniai paminklai: mauzolos, mauzoliejai  – monumentalūs antkapiniai pastatai. Pirmasis mauzoliejus buvo pastatytas Mauzolai, tai [[Halikrato mauzoliejus]].

Paspartėjus ekonominei raidai, dėl atsiradusių naujų kolonijų, į kurias buvo eksportuojamos graikų prekės, prekybinių kelių sankirtose kuriasi nauji miestai. Juose diegiama hipodaminė sistema. Į miestą ateinantys keliai grįsti, kvartalai sutvarkyti tiksliai. Miesto centrą sudaro agora - – turgaus aikštė apjuosta kolonomis su stojomis (stoginėmis). Statomos [[biblioteka|bibliotekos]] ir kiti visuomeniniai pastatai, sudarantys miesto centrą. Dėl geografinės padėties ir naudingųjų iškasenų skirtumų keičiasi medžiagos, iš kurių statomi orderiniai pastatai. Ypatingai išplinta perestiliniai kiemai. Architektūroje pritaikomi moksliniai pasiekimai.

Milito bulefterijus  – turi Rytam būdingą altorių, teatroną, susirinkimų salę, primena antiprostilinio tipo šventovę.

[[Aleksandrija]] pertvarkoma pagal hipodaminę sistemą. Atsiranda parko teritorijos. Faroso bokštas  – [[švyturys]], egiptietiško dydžio, nors naudojama orderinė sistema.