René Magritte: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36:
1927 m. R. Magritas persikėlė į Prancūziją, apsistojo [[Le Perė prie Marnos]] vietovėje netoli [[Paryžius|Paryžiaus]], kuriame susipažino su siurrealistų grupės nariais: [[Jean Arp]], [[André Breton]], [[Salvador Dalí]], [[Paul Eluard]] ir [[Joan Miró]]. 1928 m. R. Magritas eksponavo siurrealistų parodoje Goemans galerijoje Paryžiuje. Siurrealistų grupės lyderis Paryžiuje [[Andrė Bretonas]] buvo antikatalikiškų pažiūrų ir kai R. Magrito žmona atėjo į menininkų susirinkimą su auksiniu kryžiumi, paliktu jos šeimos − tarp menininkų įvyko kivirčas. 1930 m. R. Magritas grįžo į Belgiją, kur vėliau sunaikino visus Paryžiaus periodo atsiminimo daiktus vos nepadegdamas savo namo. Briuselyje dailininkas praleido visą likusį savo gyvenimą, pradėjo vesti pabrėžtinai [[buržua]] gyvenimo būdą. 1933 m. įvyko jo personalinė [[paroda]] Briuselio vaizduojamųjų menų rūmuose. 1936 m. dailininko kūryboje įvyko pasikeitimas, kurį jis paaiškino taip: „''vieną naktį aš atsibudau naktį kambaryje, kuriame buvo narvelis su miegančiu paukšteliu, tačiau per klaidą aš narvelyje pamačiau kiaušinį ... ir buvau šokiruotas šiuo susijusiu ryšiu tarp objektų: narvelio ir kiaušinio, kai anksčiau aš bandžiau išreikšti šį šoką tapydamas tarpusavyje nesusijusius objektus''“.
 
1936 m. įvyko pirmoji R. Magrito personalinė paroda [[JAV]], Julien Levy galerijoje Niujorke ir 1938 m. − Anglijoje, Londono galerijoje. 1936 m. R. Magrito kūriniai eksponuoti bendroje dadaistų ir siurrealistų parodoje [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus|Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje]]. [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu R. Magritas pradėjo eksperimentuoti dailėje įtraukdamas impresionistinės dailės motyvus, ypač atliepiančius [[Ogiustas Renuaras|O Renuaro]] dailę. Tai paaiškino taip: „''prieš karą savo tapyba išreiškiau nerimą, tačiau karo metai mane išmokė, kad svarbiausia yra išreikšti žavesį. Aš gyvenu labai bjauriame pasaulyje''“. 1947 m. R. Magrito kūryboje įvyko dar vienas trumpas pasikeitimas, kai jis pradėjo kurti kvailai ir negrabiai nupieštais atrodančius kūrinius, kurie sukėlė skandalą 1948 m. parodoje Paryžiuje. Po to dailininkas kūrė ikikarine siurrealistine maniera. 1965 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda [[Niujorko šiuolaikinio meno muziejus|Niujorko šiuolaikinio meno muziejuje]], ta proga dailininkas apsilankė [[JAV]]. 1951-53 m. dailininkas kūrė monumentaliąją sienų tapybą [[kazino]] [[Knokė-Heistas|Knokė]] mieste. Renė Magritas mirė nuo kasos [[vėžys (liga)|vėžio]] [[1967]] m. [[rugpjūčio 15]] d., palaidotas Briuselyje. Name, kuriame gyveno R. Magritas su žmona, įsteigtas Renė Magrito memorialinis muziejus. Stambi dailininko kūrinių kolekcija sukaupta 2009 m. atsidariusiame R. Magrito muziejuje, kuris yra [[Belgijos karališkieji muziejai|Belgijos karališkųjų muziejų]] dalis Briuselyje.
 
== Kūrinių galerijos ==