René Magritte: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
+ Bio šablonas |
|||
Eilutė 1:
{{Žmogaus biografija
| fonas = culture
[[Vaizdas:Magritte-tai_ne_pypke.jpg|thumb|200px|Tai ne pypkė (''Ceci n'est pas une pipe''), 1928-1929 m.]]▼
| vardas = Renė Magritas<br />{{fr|René Magritte}}
[[Vaizdas:Magritte_TheSonOfMan.jpg|thumb|200px|Žmogaus sūnus (''Le fils de l'homme''), 1964 m.]]▼
| paveikslėlis = Rene Magritte by Wolleh.jpg
'''Renė Magritas''' (''René Magritte'', [[1898]] m. [[lapkričio 21]] d. – [[1967]] m. [[rugpjūčio 15]] d.) – [[Belgija|belgų]] dailininkas [[siurrealizmas|siurrealistas]].▼
| paveikslėlio apibūdinimas = Renė Magrito fotoportretas, </br> aut. Lothar Wolleh
| paveikslėlio dydis = 200px
| gimimo data = {{Gimė|1898|11|21}}
| gimimo vieta = [[Lesinis]]
| mirties data = {{Mirė|1967|08|15|1898|11|21}}
| mirties vieta = Briuselis
| palaidotas =
| veikla = tapytojas
| sritis =
| įstaigos =
| pareigos =
| išsilavinimas =
| alma_mater =
| doktorantūros_vadovas =
| studentai =
| žinomas =
| apdovanojimai =
| parašas =
| pastabos =
| vikiteka = Category:René Magritte
}}[
▲[[Vaizdas:Magritte-tai_ne_pypke.jpg|thumb|200px|
▲[[Vaizdas:Magritte_TheSonOfMan.jpg|thumb|200px|„[[Žmogaus sūnus]]“ (''Le fils de l'homme''), 1964 m.]]
▲'''Renė Magritas''' (
Savo kūriniuose Renė Magritas
== Biografija ==
Renė Magritas gimė 1898 m. [[lapkričio 21]] d. [[Lesinis|Lesinio]] mieste [[Belgija|Belgijoje]]. Buvo vyriausias šeimoje iš trijų sūnų. Jaunystę praleido [[Šarlerua]]. [[1910]] m. pradėjo mokytis piešimo. Jo motina baigė gyvenimą savižudybe, kai renė buvo 13 metų. 1916 − 1918 m. R. Magritas su pertraukomis mokėsi Karališkojoje vaizduojamųjų menų akademijoje [[Briuselis|Briuselyje]]. 1920 m. pirmą kartą jo paveikslai eksponuoti Briuselio Dailės centre. 1921 m. R. Magritas atliko karinę tarnybą, po to trumpai dirbo dizaineriu tapetų gamykloje, susipažino su Briuselio avangardistų aplinka. 1922 m. pamatė [[Giorgio de Chirico]] paveikslo „Meilės daina“ reprodukciją, kuri jį paveikė. Dailininkas tapė paveikslus, įtakotus to meto modernistinių dailės srovių: kubizmo, metafizinės tapybos. 1922 m. R. Magritas vedė Georgette Berger, pažįstamą iš vaikystės. 1923 m. jo kūriniai eksponuoti Karališkojo menininkų ratelio parodoje Antverpene kartu su [[Lyonel Feininger]], [[El Lissitzky]], [[László Moholy-Nagy]] ir [[Paul Joostens]] kūriniais. [[1925]] m. Renė nutapė pirmąjį surrealistinį paveikslą „Pasiklydęs žokėjus“ (''Le jockey perdu'') ir sutiko belgų siurrealistų poetą E. I. T. Mesens, kuris tapo ilgamečiu draugu ir bendražygiu. 1927 m. įvyko pirmoji R. Magrito personalinė paroda Kentauro galerijoje Briuselyje, kuri kritikų buvo įvertinta nepalankiai.
1927 m. R. Magritas persikėlė į Prancūziją, apsistojo [[Le Perė prie Marnos]] vietovėje netoli [[Paryžius|Paryžiaus]], kuriame susipažino su siurrealistų grupės nariais: [[Jean Arp]], [[André Breton]], [[Salvador Dalí]], [[Paul Eluard]] ir [[Joan Miró]]. 1928 m. R. Magritas eksponavo siurrealistų parodoje Goemans galerijoje Paryžiuje. Siurrealistų grupės lyderis Paryžiuje [[Andrė Bretonas]] buvo antikatalikiškų pažiūrų ir kai R. Magrito žmona atėjo į menininkų susirinkimą su aauksiniu kryžiumi, paliktu jos šeimos − tarp menininkų įvyko kivirčas. 1930 m. R. Magritas grįžo į Belgiją, kur vėliau sunaikino visus Paryžiaus periodo atsiminimo daiktus vos nepadegdamas savo namo. Briuselyje dailininkas praleido visą likusį savo gyvenimą, pradėjo vesti pabrėžtinai [[buržua]] gyvenimo būdą. 1933 m. įvyko jo personalinė [[paroda]] Briuselio vaizduojamųjų menų rūmuose. 1936 m. dailininko kūryboje įvyko pasikeitimas, kurį jis paaiškino taip: „''vieną naktį aš atsibudau naktį kambaryje, kuriame buvo narvelis su miegančiu paukšteliu, tačiau per klaidą aš narvelyje pamačiau kiaušinį ... ir buvau šokiruotas šiuo susijusiu ryšiu tarp objektų: narvelio ir kiaušinio, kai anksčiau aš bandžiau išreikšti šį šoką tapydamas tarpusavyje nesusijusius objektus''“.
| |||