Gedgaudžių senosios kapinės: Skirtumas tarp puslapio versijų

|foto =Gedgaudžių kapinės 2015.JPG

|plotis = 300

|fotoinfo = Kapinių vaizdas nuo kelio {{RK2313}}

Įrengtos nedidelėje kalvelėje, vienkieminės sodybos rytiniame pakraštyje, apaugusios [[drebulė]]mis. Netaisyklingo [[stačiakampis|stačiakampio]] plano, pailgos šiaurės vakarų -– pietryčių kryptimi, 16 m ilgio, 11–14 m pločio.<ref>Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976 m. – Eil. Nr. 71sg</ref> Laidojimo žymių nesimato. Ties viduriu stovi [[krikščionių kryžius|monumentalus kryžius]].

Teritorijos plotas – 0,03 [[hektaras|ha]], perimetras – 78 m.<ref>Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). -– [Kaunas]: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, [[1983]] m. -– L. 47, 57</ref>

Veikė [[XVII a.|XVII]]–[[XVIII a.]] [[Gedgaudžiai|Gedgaudžių]] kaimo bendro naudojimo žemėje (ganykloje). Laidoti [[Gedgaudžiai|Gedgaudžių]] gyventojai. Vadinamos ''Kapeliais, Marų kapeliais'' ({{sgs|Kapalē, Maro kapalē}}), rečiau – ''Pilkapiu''. Kapines uždarius, [[XIX a.]] retsykiais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai ir pan.<ref>[[Julius Kanarskas]]. Gedgaudžių kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 187</ref>

Pasakojama, kad kapinėse pasirodydavo ugnies liepsnelės. Mirusiųjų atminimui nuo seno buvo statomi kryžiai, prie kurių gyventojai rinkdavosi į gegužines pamaldas.