Barsukas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 88.119.212.31 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Syum90 keitimas)
Eilutė 31:
Barsukai gyvena miškuose, šlaituose, kartais krūmuose, ganyklose ir net pievose, bet arti miško. Mėgsta ramybę. Veiklus sutemose ir naktį. Maždaug gruodį įminga ir miega iki kovo mėnesio, tačiau miegas nėra gilus, kartais, kai nešalta, išeina iš urvo. Guolis – iš sausų lapų ir žolių. Žiemą nesimaitina, naudodami sukauptas riebalų atsargas. Pavasarį per žiemą susitrynusią guolio paklotę išstumia iš urvo ir užverčia žemėmis.
 
== Bendruomeniškumas ir gamta ==
 
Barsukai gyvena grupėmis sudarydami monogamines šeimas. [[Anglija|Anglijoje]] tokios šeimos vadinamos klanais (clan). Vidutiniškai šeimoje būna šeši suaugę individai bei tų metų jaunikliai. Gyvūnų skaičius šeimoje priklauso nuo [[Maistas|maisto]] kiekio aplinkinėse teritorijose. Šiltesnio klimato teritorijose barsukai neretai gyvena po vieną ar poromis. Šeimos galva – patinas veja šalin svetimus barsukus, kai tie per daug prisiartina prie urvo.
 
Šeimos nariai vieni kitus skiria pagal kvapą, kurį skleidžia [[Prakaitas|prakaito]] liaukos.
 
== Urvų kolonijos apraymas ==
Barsukai kasa sudėtingas urvų sistemas, lietuviškai vadinamas ''urvų kolonijomis'' arba ''urvynais''. Pasitaiko šimtamečių urvynų, kurie po žeme sudaro sudėtingą labirintų sistemą su daug išėjimų į žemės paviršių – ''landų''. Tokioje urvų kolonijoje kartu su barsukų šeima neretai gyvena ir [[Rudoji lapė|lapės]] ar [[Usūrinis šuo|usūriniai šunys]]. Didelės urvų kolonijos ypač reikalingos šaltesnio klimato zonose, kadangi atėjus žiemai barsukai geriau apsisaugo nuo šalčio susiburdami kartu giliai po žeme, kur nepasiekia šalnos. Urvuose ir prie jų labai švaru, nėra nei maisto atliekų, nei išmatų. Urvuose barsukai praleidžia didžiąją savo gyvenimo dalį.
 
Barsukai atsargūs – prieš išlįsdami iš urvo iškiša galvą, gerai pasiklauso, apsiuosto ar nėra ko įtartino ir tik tuomet išlenda.
 
== Mityba ir riebalai ==
Mityba labai įvairi. Nors barsukas priklauso plėšriesiems žinduoliams, tačiau nemažą dalį maisto raciono sudaro augalinis maistas – [[Uoga|uogos]], [[Vaisius|vaisiai]], [[Sėkla|sėklos]], [[Šaknis|šaknys]]. Lietuvoje pagrindinis barsukų maistas yra [[peliniai]] graužikai, [[varliagyviai]], [[paukščiai|paukščių]] jaunikliai, [[moliuskai]], [[Sliekas|sliekai]], kartais net dvėseliena. Taip pat minta [[vabzdžiai]]s ir jų lervomis, [[Kurmis|kurmiais]]. Ėda daug, todėl iki [[Žiema|žiemos]] labai nutunka.
 
Maisto ieškantis barsukas nukeliauja labai daug, bet visuomet tais pačiais takeliais. Maisto gausioje teritorijoje barsukas vaikšto 2 km spinduliu. Sliekų ieškodamas išeina pasivaikščioti net 10 valandų. Medžioja dažniausiai sutemus. Mato prastai, todėl pasikliauna gera uosle ir klausa.
 
== Dauginimasis gyvuniuku ==
Poravimosi laikotarpis – nuo vasario iki spalio. Dažniausiai poruojasi rugsėjį. Kartais pora lieka ištikima visam gyvenimui. Gimsta iki 4 jauniklių. Specialiai parengtame guolyje jaunikliai praleidžia 8 savaites, misdami motinos pienu. Dviejų mėnesių išlenda iš urvo, pieną žinda iki 4 mėnesių.