Max Ernst: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 35:
Maksas Ernstas gimė 1891 m. balandžio 2 d. Vokietijos mieste [[Briūlis|Briūlyje]]. Buvo antruoju iš šešių šeimos vaikų. Jo tėvas buvo griežtas katalikas, kurčnebylių mokyklos mokytojas ir tapytojas laisvalaikiu. Maksas Ernstas, pasak jo žodžių, buvo giliai paveiktas mėgstamo šeimos paukštelio mirties vaikystėje ir sesers gimimo vienu metu. Vėlesniuose M. Ernsto paveiksluose dažnas paukščio pavidalo būtybės vaizdinys. 1909 m. M. Ernstas įstojo mokytis filosofijos [[Bona|Bonos]] universitete, bet vėliau studijas metė ir atsidėjo dailei. Domėjosi [[psichologija]] ir menu, kurį kūrė mentalinių sutrikimų turintys žmonės. 1911 m. M. Ernstas susidraugavo su [[August Macke|Augustu Make]] ir prisijungė prie Bonos ekspresionistinių tapytojų grupės. 1912 m. pirmą kartą buvo eksponuoti Makso Ernsto kūriniai Feldman galerijoje [[Kelnas|Kelne]]. Šiais metas M. Ernstas susipažino su [[Paul Cézanne|P. Sezano]], [[Edvard Munch|E. Munko]], [[Pablo Picasso|P. Pikaso]] ir [[Vincent van Gogh|V. van Gogo]] kūriniais parodoje Kelne. 1913 m. keliavo į [[Paryžius|Paryžių]], susitiko [[Guillaume Apollinaire|G. Apolinerą]] ir [[Robert Delaunay|R. Delonė]]. 1914 m. Kelne susitiko [[Jean Arp|Ž. Arpą]], kuris tapo ilgamečiu M. Ernsto draugu.
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu M. Ernstas tarnavo kariuomenėje artilerijos inžinieriumi, buvo sužeistas du kartus. 1915 m. vasarą pakeltas į karininkus ir užėmė lengvesnes pareigas štabe. Tuo metu nenutraukė tapytojo veiklos ir 1916 m. eksponavo ''Der Sturm'' („Audra“) galerijoje Berlyne. Karo pabaigoje Briuselyje M. Ernstas vedė Louise Strauss (išsiskyrė 1921 m.). Buvo paveiktas [[Giorgio de Chirico|Dž. de Kiriko]] tapybos, 1919 m. Miunchene susitiko su [[Paulis Klė|P. Klė]], susipažino su Ciuricho dadaistų grupės leidiniais. M. Ernstas grįžo į Kelną, sukūrė pirmuosius savo koliažus ir įsteigė trumpai gyvavusią Kelno [[dadaizmas|dadaistų]] grupę. 1921 m. įvyko pirmoji M. Ernsto paroda [[Paryžius|Paryžiuje]] Sans Pareil galerijoje. 1922 m. dailininkas persikėlė į Paryžių, dalyvavo siurrealistų renginiuose su [[Paul Eluard|P. Eliuaru]] ir [[André Breton|A. Bretonu]]. 1925 m. menininkas sukūrė savo pirmuosius [[Frotažas (dailė)|frotažus]]. Jų seriją publikavo 1926 m. knygoje „Gamtos istorija“ (''Histoire naturelle''), bendradarbiavo su [[Joan Miró|Ch. Miro]] kuriant scenos dekoracijas [[Sergejus Diagilevas|S. Diagilevo]] baletams. 1927 m. vedė Marie-Berthe Aurenche. 1929 m. buvo publikuotas pirmasis M. Ernsto koliažų romanas ''La Femme 100 têtes'' („Šimtas begalvių moterų“). Tais metais M. Ernstas susipažino su [[Alberto Giacometti|A. Džakomečiu]], kuris tapo ilgamečiu draugu. 1930 m. M. Ernstas bendradarbiavo su [[Salvador Dalí|Salvadoru Dali]] ir [[Luis Buñuel|Luji Bunjueliu]] ties [[kinas|kino]] filmu „Aukso amžius“ (''L'Age d'or'').
[[Vaizdas:Maxernst1.JPG|thumb|right|260px| Makso Ernsto skulptūros [[Briūlis|Briūlyje]] prie jo vardo muziejaus]]
1932 m. įvyko pirmoji M. Ernsto personalinė paroda JAV, Julien Levy galerijoje Niujorke. 1932 m. jo kūryba buvo reprezentuota dadaistų ir siurrealistų parodoje [[Niujorko šiuolaikinio meno muzijeus|Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke]]. Po 1934 m. dailininkas pradėjo labiau dirbti skulptūros srityje. 1938 m. A. Bretono reikalavimu jis pasišalino iš siurrealistų grupės, apsigyveno su meiluže Leonora Carrington Provanso provincijos kaimo vietovėje. 1939 m. Maksas Ernstas, prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, buvo Prancūzijoje internuotas. 1941 m. dailininkas išvyko į [[JAV]] per Ispaniją ir Portugaliją su [[Peggy Gugenheim]], kurią vedė sekančiais metais. Su ja išsiskyrė 1943 m. ir 1946 m. vedė amerikiečių menininkę [[Dorothea Tanning]]. Tai buvo M. Ernsto ketvirtoji ir paskutinė [[santuoka]]. 1948 m. jis priėmė [[JAV]] pilietybę, P. Eliuaro pastangomis įvyko jo personalinė paroda Denise René galerijoje Paryžiuje. 1950 m. įvyko kita personalinė paroda René Drouin galerijoje. 1951 m. suorganizuota paroda jo gimtajame mieste [[Briūlis|Briūlyje]], kuri patyrė fiasko.
| |||