Georges Braque: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36:
Žoržas Brakas gimė 1881 m. vasario 4 d. [[Aržantejis|Aržantejyje]] netoli Paryžiaus, kuris buvo pamėgta [[impresionizmas|impresionistų]] kūrybos vieta. Jo šeima buvo pasiturinti, valdė namų dažymo paslaugų firmą. 1890 m. šeima persikėlė į [[Havras|Havrą]], kur Ž. Brakas vakarais mokėsi vietos ''École des Beaux-Arts'' tarp 1897 ir 1899 m. Po to jis išvyko į Paryžių, kur mokėsi namo interjero ir eksterjero dekoravimo, įgijo meistro kvalifikaciją. Tai jam padėjo meistriškai vėliau vaizduoti paveiksluose, pavyzdžiui, [[medis|medienos]] faktūrą. 1902 − 1904 jis dirbo ''Académie Humbert'' Paryžiuje, kur susitiko [[Marie Laurencin]] ir [[Francis Picabia]]. Lankėsi [[Luvras|Luvre]], kur domėjosi Sen. Egipto ir archainiais Sen. Graikijos kūriniais. Ankstyvieji Ž. Brako kūriniai buvo impresionistiniai, tikriausiai jam 1905 m. didelį įspūdį paliko susipažinimas su [[fovizmas|fovistų]] kūryba. 1906 m. Ž. Brako stilistika jau buvo pasikeitusi iš impresionizmo į fovizmą. Jis 1907 m. 6 paveikslus eksponavo Nepriklausomųjų Salone Paryžiuje ir visus juos pardavė. Jo pirmoji personalinė paroda įvyko 1908 m. Daniel-Henri Kahnweiler galerijoje. [[Gijomas Apolineras]] supažindino Ž. Braką su P. Pikasu.
 
1909 m. Ž. Brakas ir [[Pablas Pikasas]] dirbo kartu išvystydami naują dailės srovę − [[kubizmas|kubizmą]]. Apie 1911 m. abiejų tapytojų stiliai buvo labai panašūs. Nuo 1912 m. jie pradėjo įterpti [[koliažas|koliažo]] elementų į savo paveikslus. Dailininkų bendradarbiavimas tęsėsi iki 1914 m. Ž. Brakas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu tarnavo kariuomenėje, buvo sužeistas. 1917 m. jis susidraugavo su [[Chuanas Grisas|Chuanu Grisu]]. Po karo Ž. Brako stilius tapo laisvesniu. Garsas apie jį išaugo po 1922 m. Rudens Salono parodos Paryžiuje. Dešimtmečio viduryje Ž. Brakas sukūrė dekoracijas dviem [[SegejusSergejus Diagilevas|S. Diagilevo]] baletams. Ž. Brakas tuo metu buvo pasiturinčiu dailininku, 1925 m. persikėlė į nuosavą, naujai pastatytą namą Paryžiuje. Dešimtmečio pabaigoje Ž. Brakas pradėjo grįžti prie natūralesnio objektų vaizdavimo, nors kai kurie kubistinės dailės bruožai visuomet išliko jo kūryboje. 1931 m. Ž. Brakas pirmąkart pradėjo graviruoti ir vaizduoti mitologines scenas. 1933 m. įvyko pirma kapitalinė dailininko darbų paroda [[Bazelis|Bazelio]] Kunsthalėje. Jis 1937 m. laimėjo Pirmąjį prizą Karnegio tarptautinėje parodoje [[Pitsburgas|Pitsburge]].
 
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Ž. Brakas gyveno Paryžiuje. Tapė daugiausiai natiurmortus ir vidaus interjero scenas. Taip pat jis kūrė litografijas, skulptūras. 1940-ųjų pabaigoje kūrė paukščių vaizdus, studijos vaizdus, peizažus, jūrinius peizažus. 1948 m. laimėjo prizą už tapybą [[Venecijos bienalė]]je. 1954 m. jis sukūrė vitražą bažnyčiai Varanžvilyje, [[Normandija|Normandijos]] pajūryje, kur turėjo kaimo sodybą nuo 1930 m. Paskutiniaisiais metais Ž. Brakas buvo prastos sveikatos, kūrė mažos skalės darbus: litografiją, juvelyriką. 1961 m. jis tapo pirmuoju gyvu menininku, kurio darbų paroda surengta Luvro muziejuje. Žoržas Brakas mirė 1963 m. rugpjūčio 31 d. [[Paryžius|Paryžiuje]], palaidotas Varanžvilio kaime Normandijoje. Ž. Brako antkapį puošia jo paties sukurta [[mozaika]].