Georges Braque: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 36:
Žoržas Brakas gimė 1881 m. vasario 4 d. [[Aržantejis|Aržantejyje]] netoli Paryžiaus, kuris buvo pamėgta [[impresionizmas|impresionistų]] kūrybos vieta. Jo šeima buvo pasiturinti, valdė namų dažymo paslaugų firmą. 1890 m. šeima persikėlė į [[Havras|Havrą]], kur Ž. Brakas vakarais mokėsi vietos ''École des Beaux-Arts'' tarp 1897 ir 1899 m. Po to jis išvyko į Paryžių, kur mokėsi namo interjero ir eksterjero dekoravimo, įgijo meistro kvalifikaciją. Tai jam padėjo meistriškai vėliau vaizduoti paveiksluose, pavyzdžiui, [[medis|medienos]] faktūrą. 1902 − 1904 jis dirbo ''Académie Humbert'' Paryžiuje, kur susitiko [[Marie Laurencin]] ir [[Francis Picabia]]. Lankėsi [[Luvras|Luvre]], kur domėjosi Sen. Egipto ir archainiais Sen. Graikijos kūriniais. Ankstyvieji Ž. Brako kūriniai buvo impresionistiniai, tikriausiai jam 1905 m. didelį įspūdį paliko susipažinimas su [[fovizmas|fovistų]] kūryba. 1906 m. Ž. Brako stilistika jau buvo pasikeitusi iš impresionizmo į fovizmą. Jis 1907 m. 6 paveikslus eksponavo Nepriklausomųjų Salone Paryžiuje ir visus juos pardavė. Jo pirmoji personalinė paroda įvyko 1908 m. Daniel-Henri Kahnweiler galerijoje. [[Gijomas Apolineras]] supažindino Ž. Braką su P. Pikasu.
1909 m. Ž. Brakas ir [[Pablas Pikasas]] dirbo kartu išvystydami naują dailės srovę − [[kubizmas|kubizmą]]. Apie 1911 m. abiejų tapytojų stiliai buvo labai panašūs. Nuo 1912 m. jie pradėjo įterpti [[koliažas|koliažo]] elementų į savo paveikslus. Dailininkų bendradarbiavimas tęsėsi iki 1914 m. Ž. Brakas [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu tarnavo kariuomenėje, buvo sužeistas. 1917 m. jis susidraugavo su [[Chuanas Grisas|Chuanu Grisu]]. Po karo Ž. Brako stilius tapo laisvesniu. Garsas apie jį išaugo po 1922 m. Rudens Salono parodos Paryžiuje. Dešimtmečio viduryje Ž. Brakas sukūrė dekoracijas dviem [[
[[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] metu Ž. Brakas gyveno Paryžiuje. Tapė daugiausiai natiurmortus ir vidaus interjero scenas. Taip pat jis kūrė litografijas, skulptūras. 1940-ųjų pabaigoje kūrė paukščių vaizdus, studijos vaizdus, peizažus, jūrinius peizažus. 1948 m. laimėjo prizą už tapybą [[Venecijos bienalė]]je. 1954 m. jis sukūrė vitražą bažnyčiai Varanžvilyje, [[Normandija|Normandijos]] pajūryje, kur turėjo kaimo sodybą nuo 1930 m. Paskutiniaisiais metais Ž. Brakas buvo prastos sveikatos, kūrė mažos skalės darbus: litografiją, juvelyriką. 1961 m. jis tapo pirmuoju gyvu menininku, kurio darbų paroda surengta Luvro muziejuje. Žoržas Brakas mirė 1963 m. rugpjūčio 31 d. [[Paryžius|Paryžiuje]], palaidotas Varanžvilio kaime Normandijoje. Ž. Brako antkapį puošia jo paties sukurta [[mozaika]].
| |||