Max Ernst: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 33:
'''Maksas Ernstas''' ({{de|Max Ernst}}, [[1891]] m. [[balandžio 2]] d. [[Briūlis|Briūlyje]], [[Vokietija]] – [[1976]] m. [[balandžio 1]] d. [[Paryžius|Paryžiuje]], [[Prancūzija]]) – vokiečių dailininkas, skulptorius, poetas, vienas žymiausių [[Dadaizmas|dadaizmo]] ir [[Siurrealizmas|siurrealizmo]] atstovų.
== Biografija ==
Maksas Ernstas gimė 1891 m. balandžio 2 d. Vokietijos mieste [[Briūlis|Briūlyje]]. Buvo antruoju iš šešių šeimos vaikų. Jo tėvas buvo griežtas katalikas, kurčnebylių mokyklos mokytojas ir tapytojas laisvalaikiu. Maksas Ernstas, pasak jo žodžių, buvo giliai paveiktas mėgstamo šeimos paukštelio mirties vaikystėje ir sesers gimimo vienu metu. Vėlesniuose M. Ernsto paveiklsuose dažnas paukščio pavidalo būtybės vaizdinys. 1909 m. M. Ernstas įstojo mokytis filosofijos [[Bona|Bonos]] universitete, bet vėliau studijas metė ir atsidėjo dailei. Domėjosi [[psichologija]] ir menu, kurį kūrė mentalinių sutrikimų turintys žmonės. 1911 m. M. Ernstas susidraugavo su [[August Macke|Augustu Make]] ir prisijungė prie Bonos ekspresionistinių taytojų grupės. 1912 m. pirmą kartą buvo eksponuoti Makso Ernsto kūriniai Feldman galerijoje [[Kelnas|Kelne]]. Šiais metas M. Ernstas susipažino su [[Paul Cézanne|P. Sezano]], [[Edvard Munch|E. Munko]], [[Pablo Picasso|P. Pikaso]] ir [[Vincent van Gogh|V. van Gogo]] kūriniais parodoje Kelne. 1913 m. keliavo į [[Paryžius|Paryžių]], susitiko [[Guillaume Apollinaire|G. Apolinerą]] ir [[Robert Delaunay|R. Delonė
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu M. Ernstas tarnavo kariuomenėje artilerijos inžinieriumi,
[[Vaizdas:Maxernst1.JPG|thumb|
1932 m. įvyko pirmoji M. Ernsto personalinė paroda JAV, Julien Levy galerijoje Niujorke. 1932 m. jo kūryba buvo reprezentuota dadaistų ir siurrealistų parodoje [[Niujorko šiuolaikinio meno muzijeus|Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke]]. Po 1934 m. dailininkas pradėjo labiau dirbti skulptūros srityje. 1938 m. A. Bretono reikalavimu jis pasišalino iš siurrealistų grupės, apsigyveno su meiluže Leonora Carrington Provanso provincijos kaimo vietovėje. 1939 m. Maksas Ernstas, prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, buvo Prancūzijoje internuotas. 1941 m. dailininkas išvyko į [[JAV]] per Ispaniją ir Portugaliją su [[Peggy Gugenheim]], kurią vedė sekančiais metais. Su ja išsiskyrė 1943 m. ir 1946 m. vedė amerikiečių menininkę [[Dorothea Tanning]]. Tai buvo M. Ernsto ketvirtoji ir paskutinė [[santuoka]]. 1948 m. jis priėmė [[JAV]] pilietybę
M. Ernstas niekuomet nebuvo pasiturintis ir padėtis pasikeitė 1954 m., kai jis netikėtai buvo pasiųstas atstovauti [[JAV]] ir buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už tapybą [[Venecijos bienalė]]je. 1955 m. M. Ernstas įsigijo nuosavybės ir apsigyveno Prancūzijoje. 1958 m. priėmė Prancūzijos pilietybę. Vėlyvaisiais gyvenimo metais dailininkas mažiau eksperimentavo, daugiau dirbo su tradicinėmis skulptūros medžiagomis. 1975 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda [[Gugenheimo muziejus|Solomon R. Guggenheim muziejuje]], kuri vėliau perkelta į Paryžiaus [[Pompidu centras|Pompidu centrą]]. Maksas Ernstas mirė 1976 m. balandžio 1 d. Paryžiuje, palaidotas [[Per Lašezo kapinės]]e. [[Briūlis|Briūlyje]] 2005 m. atidarytas jo vardo muziejus.
▲1932 m. įvyko pirmoji M. Ernsto personalinė paroda JAV, Julien Levy galerijoje Niujorke. 1932 m. jo kūryba buvo reprezentuota dadaistų ir siurrealistų parodoje [[Niujorko šiuolaikinio meno muzijeus|Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke]]. Po 1934 m. dailininkas pradėjo labiau dirbti skulptūros srityje. 1939 m. Maksas Ernstas, prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, buvo Prancūzijoje internuotas. 1941 m. dailininkas išvyko į [[JAV]] su [[Peggy Gugenheim]], kurią vedė sekančiais metais. Su ja išsiskyrė ir 1946 m. vedė amerikiečių menininkę [[Dorothea Tanning]]. Tai buvo M. Ernsto ketvirtoji ir paskutinė [[santuoka]]. 1948 m. jis priėmė [[JAV]] pilietybę. 1953 m. pora apsigyveno Prancūzijoje. 1954 m. M. Ernstas buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už tapybą [[Venecijos bienalė]]je. 1958 m. priėmė Prancūzijos pilietybę. Vėlyvaisiais gyvenimo metais dailininkas mažiau eksperimentavo, daugiau dirbo su tradicinėmis skulptūros medžiagomis. 1975 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda [[Gugenheimo muziejus|Solomon R. Guggenheim muziejuje]], kuri vėliau perkelta į Paryžiaus [[Pompidu centras|Pompidu centrą]]. Maksas Ernstas mirė 1976 m. balandžio 1 d. Paryžiuje, palaidotas [[Per Lašezo kapinės]]e. [[Briūlis|Briūlyje]] 2005 m. atidarytas jo vardo muziejus.
▲[[Vaizdas:Maxernst1.JPG|thumb|left|270px| Makso Ernsto skulptūros [[Briūlis|Briūlyje]] prie jo vardo muziejaus]]
== Kūrinių galerijos ==
{{Commonscat|Max Ernst}}
eilutė 49 ⟶ 51:
* [http://www.guggenheim.org/new-york/collections/collection-online/artists/bios/1213/Max%20Ernst guggenheim.org/]
* [http://www.britannica.com/biography/Max-Ernst Encyclopaedia Britannica]
* Edward Lucie-Smith. ''„Lives of the Great 20th-century Artists“.'' Thames and Hudson, 1999, p. 157–160
* [http://www.maxernstmuseum.lvr.de/de/max_ernst/biografie/biografie_1.html M. Ernsto muziejus]
|