Max Ernst: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu M. Ernstas tarnavo kariuomenėje, bet nenutraukė tapytojo veiklos ir 1916 m. eksponavo ''Der Sturm'' („Audra“) galerijoje Berlyne. 1918 m. M. Ernstas po karo grįžo į Kelną, sukūrė pirmuosius savo koliažus ir įsteigė trumpai gyvavusią Kelno [[dadaizmas|dadaistų]] grupę. 1921 m. įvyko pirmoji M. Ernsto paroda [[Paryžius|Paryžiuje]] Sans Pareil galerijoje. 1922 m. dailininkas persikėlė į Paryžių, dalyvavo siurrealistų renginiuose su [[Paul Eluard|P. Eliuaru]] ir [[André Breton|A. Bretonu]]. 1925 m. menininkas sukūrė savo pirmuosius [[Frotažas (dailė)|frotažus]]. Jų seriją publikavo 1926 m. knygoje „Gamtos istorija“ (''Histoire naturelle''), bendradarbioavobendradarbiavo su [[Joan Miró|Ch. Miro]] kuriant scenos dekoracijas S. Diagilevo baletams. 1929 m. buvo publikuotas pirmasis M. Ernsto koliažų romanas ''La Femme 100 têtes'' („Šimtas begalvių moterų“). 1930 m. M. Ernstas bendradarbiavo su [[Salvador Dalí|Salvadoru Dali]] ir [[Luis Buñuel|Luji Bunjueliu]] ties [[kinas|kino]] filmu „Aukso amžius“ (''L'Age d'or'').

1932 m. įvyko pirmoji M. Ernsto personalinė paroda JAV, Julien Levy galerijoje Niujorke. 1932 m. jo kūryba buvo reprezentuota dadaistų ir siurrealistų parodoje [[Niujorko šiuolaikinio meno muzijeus|Šiuolaikinio meno muziejuje Niujorke]]. Po 1934 m. dailininkas pradėjo labiau dirbti skulptūros srityje. 1939 m. Maksas Ernstas, prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, buvo Prancūzijoje internuotas. 1941 m. dailininkas išvyko į [[JAV]] su [[Peggy Gugenheim]], kurią vedė sekančiais metais. Su ja išsisjyrėišsiskyrė ir 1946 m. vedė amerikiečių menininkę [[Dorothea Tanning]]. Tai buvo M. Ernsto ketvirtoji ir paskutinė [[santuoka]]. 1948 m. jis priėmė [[JAV]] pilietybę. 1953 m. pora apsigyveno Prancūzijoje. 1954 m. M. Ernstas buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už tapybą [[Venecijos bienalė]]je. 1958 m. priėmė Prancūzijos pilietybę. 1975 m. įvyko jo retrospektyvinė paroda [[Gugenheimo muziejus|Solomon R. Guggenheim muziejuje]], kuri vėliau perkelta į Paryžiaus [[Pompidu centras|Pompidu centrą]]. Maksas Ernstas mirė 1976 m. balandžio 1 d. Paryžiuje, palaidotas [[Per Lašezo kapinės]]e. [[Briūlis|Briūlyje]] 2005 m. atidarytas jo vardo muziejus.