Vikingai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Įprasti vikingų šalmai buvo kūginiai, pagaminti iš tvirtos odos su medžio ir metalo sutvirtinimais paprastiems kariams ir geležiniai su kaukėmis ir grandiniais šarvais vadams. Tai pagrįsta ankstesniais Vendelio amžiaus šalmais iš vidurio Švedijos. Vienintelis tikras vikingų šalmas rastas Gjermundu vietovėje Norvegijoje. Šis šalmas geležinis ir datuojamas [[X amžius|X a.]]

 

Nepaisant vikingų, kaip plėšikų gyvenusių dėl grobio, įvaizdžio vikingų visuomenės centras buvo savitarpiškumas asmeniniu, socialiniu ir platesniu politiniu lygiu. Vikingai gyveno laiku, kai daugybė visuomenių buvo įsivėlusios į nesiliaunančius smurto protrūkius, tad vikingų elgesys šiam kontekste neatrodo toks jau laukinis. Kiti to laikotarpio žmonės buvo žymiai žiauresni nei vikingai, pvz.: frankų karalius [[Karolis Didysis]] (''Charlemagne''), kuris nukirto 4500 [[saksai|saksų]] galvas (Kruvinas Verdeno verdiktas) per vieną dieną iš dalies todėl, kad jie atsisakė priimti [[krikščionybė|krikščionybę]]. Dauguma vikingų buvo prekeiviai, nors kai kurie plėšikavo, ypač geras taikinys buvo Airijos, Škotijos, Velso ir Anglijos [[vienuolynas|vienuolynai]], turėję daug aukso ir sidabro. Kadangi vienuolynai buvo rašymo ir mokymo centrai, labiau tikėtina, kad jų patirtis atsidurs istorijoje. Bet daug vienuolynų literatūros buvo sunaikinta per plėšimus.