Medicina: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S Atmestas 88.119.137.35 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homobot keitimas) |
||
Eilutė 1:
{{Kiti}}
Vilniaus universitetas|Vilniaus jėzuitų akademiją]]. [[1579]] m. [[balandžio 1]] d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir medicinos mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija|eretiškų]]“ knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius''). <ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref> To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615–1645 m. Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“ <ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.▼
[[Vaizdas:Caduceus.png|thumb|Asklepijaus lazda. Kartais naudojama kaip medicinos simbolis]]
'''Medicina''' ({{la|ars medicinae}} 'gydymo menas') – [[mokslas|mokslo]] ir [[praktika|praktikos]] visuma apie [[žmogus|žmogaus]] ir [[gyvūnas|gyvūnų]] [[sveikata|sveikatą]], [[liga|ligas]], jų [[profilaktika|profilaktiką]] ir [[gydymas|gydymą]]. Lygį lemia ekonominė ir socialinė šalies santvarka, gamtos ir technikos mokslų, kultūros laimėjimai. Medicina yra sritis padedanti užkirsti kelią ligai, ją diagnozuoti ir gydyti.
Šiuolaikinė medicina diagnostikai, gydymui ir susirgimui ar traumų prevencijai pritaiko biomedicinos mokslus ir tyrimus, genetikos ir medicinos technologijų žinias dažniausiai vykdant vaistų [[terapija|terapijas]] ar [[Chirurgija|chirurgiją]]. Terapija yra gan įvairi: psichoterpija, išoriniai įtvarai ir [[trakcija]], protezai, biologinės medžiagos, vaistai, jonizuojanti radiacija ar kitos priemonės.<ref>[http://dictionary.reference.com/browse/medicine], „Dictionary, medicine“. Retrieved December 2, 2013.</ref>
== Medicina Lietuvoje ==
{{main|Medicina Lietuvoje}}
▲Steigti medicinos mokslo įstaigas Lietuvoje gerokai delsta net ir įsteigus [[Vilniaus universitetas|Vilniaus jėzuitų akademiją]]. [[1579]] m. [[balandžio 1]] d. [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] (1533–1586) suteikta privilegija už Vilniaus jėzuitų akademijos ribų paliko [[teisės mokslai|teisės]] ir medicinos mokslus. Jėzuitai buvo įsitikinę, kad, daugėjant teisės ir medicinos studentų, jie gali atsivežti „kenksmingų [[erezija|eretiškų]]“ knygų, o pasauliečiai dėstytojai, patys užsikrėtę erezija, gali ją [[propaganda|propaguoti]] ir Universitete, o tai reikštų jo sužlugdymą (remiantis Pont-a-Mousson akademijos jėzuitus vizitavusio tėvo Jono Maldonato ([[Jėzuitai|SJ]]) nuomone, išsakyta 1579 m. balandžio 20 d. laiške [[Lotaringija|Lotaringijos]] kunigaikščiui [[Karolis III|Karoliui III]]: ''…iš patirties žinome, kad viena dešimtis Teisės fakulteto studentų (kiek jų dabar yra Ponte) pridarė daugiau blogio ir nusižengimų per 1-erius metus kaip visi kiti studentai per 4-erius''). <ref>Rabikauskas P. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė L. Jovaiša. Vilnius: Aidai, 2002, 280 psl.</ref> To siekė Jėzuitų ordino vadovybė (pvz., Ordino generolas 1615–1645 m. Mucijus Vitelskis ir kt.), norėdami „veikti profesorių drausmingumą“ <ref>[Pirmieji mėginimai įsteigti Teisės fakultetą] // Vilniaus jėzuitų akademijos Teisės fakulteto įsteigimo priešistorė. Jevgenij Machovenko. Teisė, Nr. 57, 2005</ref> dėl kovos prieš [[Reformacija|Reformaciją]] Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje.
Feodalinėje Lietuvoje nuolatinio, centralizuoto valstybinio organo atsakingo už sveikatos apsaugą nebuvo. Nebuvo ir vyriausybės sistemos įstatymų tvarkančių medikų paruošimą ir veiklą, jų teises ir pareigas, gydymo įstaigų ir vaistinių veiklą. Tik Didysis kunigaikštis ir atskiri stambūs magnatai turėję savo dvaruose ir rūmuose gydytoją ir vaistininką, reguliuodavo jų veiklą, teises, pareigas individualiomis sutartimis bei privilegijomis. Pagal mecenato ir aukotojo norą buvo kontroliuojamos [[špitolė]]s ir [[vaistinė]]s.
| |||