S-IVB: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Redaguojamas
 
Pabaigtas
Eilutė 1:
'''S-IVB''' buvo galutinė amerikiečių Apolono projecto raketos pakopa pakeliui į Mėnulio orbitą. Skrydyje į Mėnulį ši pakopa įsijungdavo dukar: pirmąkart kylant nuo Žemės ir antrąkart startuojant nuo
[[Image:Saturn_IB_S-IVB-206.jpg|thumb|300px|S-IVB surinkimo ceche]]
'''S-IVB''' buvo galutinė amerikiečių Apolono projecto raketos pakopa pakeliui į Mėnulio orbitą. Skrydyje į Mėnulį ši pakopa įsijungdavo dukar: pirmąkart kylant nuo Žemės ir antrąkart startuojant nuo Žemės orbitos į Mėnulį. Mėnulį pasiekdavo ne tik įgulos modulis su astronautais, bet iš ši raketa. Atkabinta nuo įgulos modulio, ji paprastai trenkdavosi į Mėnulį. Šios nukritę pakopos yra didžiausi kada nors žmogaus į Mėnulį nugabenti objektai, nors Mėnulyje naudingi jie nebebuvo - tiesiog nukrito ir sudužo. Kai kurių ekspedicijų S-IVB pakopos praskriejo pro Mėnulį ir sukasi Saulės orbitoje. Viena jų (S-IVB-507, Apollo 12 ekspedija) vėliau (2002 m) buvo astronomų nepriklausomai atrasta kaip asteroidas [[J002E3]].
{{Infobox rocket stage
|name = S-IVB
|image =
|caption = S-IVB-206 which was used for the [[Skylab 2]] flight
|manufacturer = [[Douglas Aircraft Company|Douglas]]
|country = USA
|rockets = [[Saturn IB]] (stage 2)<br>[[Saturn V]] (stage 3)
|height = 17.8 m
|alt-height = 58.4 ft
|diameter = 6.6 m
|alt-diameter = 21.7 ft
|mass = 119,900 kg
|alt-mass = 253,000 lb
|engines = 1 [[J-2 (rocket engine)|J-2]] engine
|thrust = 1,001 kN
|alt-thrust = 225,000 lbf
|time = 475 seconds
|fuel = [[LOX]]/[[LH2]]
}}
'''S-IVB''' buvo galutinė amerikiečių Apolono projecto raketos pakopa pakeliui į Mėnulio orbitą. Skrydyje į Mėnulį ši pakopa įsijungdavo dukar: pirmąkart kylant nuo Žemės ir antrąkart startuojant nuo Žemės orbitos į Mėnulį. Mėnulį pasiekdavo ne tik įgulos modulis su astronautais, bet iš ši raketa. Atkabinta nuo įgulos modulio, ji paprastai trenkdavosi į Mėnulį. Šios nukritę pakopos yra didžiausi kada nors žmogaus į Mėnulį nugabenti objektai, nors Mėnulyje naudingi jie nebebuvo - tiesiog nukrito ir sudužo. Kai kurių ekspedicijų S-IVB pakopos praskriejo pro Mėnulį ir sukasi Saulės orbitoje. Viena jų (S-IVB-507, Apollo 12 ekspedija) vėliau (2002 m) buvo astronomų nepriklausomai atrasta kaip asteroidas [[J002E3]].
 
Parengta skrydžiui, pakopa sverdavo apie 119 tonų. Ji turėjo vieną suskystintais deguonimi bei vandeniliu varomą variklį. Varomoji jėga siekė 1001 KN.
eilutė 28 ⟶ 10:
 
S-IVB laikoma sėkminga, pavykusia techine konstrukcija. Dabar amerikiečių konstruojamo [[Space Shuttle]] pakeisiančių [[Ares V]] ir [[Ares I]] kompleksų paskutiniosios pakopos bus daug kuo į ją panašios.
 
[[Kategorija:Transportas]]
[[en:S-IVB]]