00:14, 27 balandžio 2015 versija taisyti 213.159.37.177 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:19, 4 spalio 2015 versija taisyti anuliuoti Zygimantus (aptarimas \| indėlis) 29 149 keitimai →‎Pasaulio samprata: vikifikuota +šaltinis Kitas pakeitimas →
Eilutė 64: == Pasaulio samprata == Aristotelis išgarsėjo savo teiginiu: „[[Platonas]] mano draugas, bet tiesa man brangesnė". Jo teigimu, realiai egzistuoja tik individualūs daiktai, nes vien jie egzistuoja patys savaime – jiems nereikia kokio nors pagrindo. Tik jie yra tai, kas vėliau pradėta vadinti [[substancija]]. Iš kiekvieno analizuojamo daikto galima išskirti savybes, kurios įeina į daikto sąvoką ir yra bendros tos rūšies daiktams. Tas bendras savybes Aristotelis vadina forma, o kitas, individualias, – [[materija (filosofija)\|materija]]. Tik geometrinių kūnų forma sutampa su jų geometrine forma. Kai kalbame apie žmogų, turime omeny ne kūno dalių formą, o savybes, tokias kaip protingumas, mirtingumas ar visuomeniškumas. Daikto materija yra tai, kas jame nėra forma. Taigi materija yra beformė, neapibrėžta. Neapibrėžtumas kyla iš to, kad individualios savybės yra kintamos. Materijos sąvoka Aristotelio filosofijoje praranda ankstesnę prasmę. [[Ikisokratikai]] [[Talis Miletietis\|Talis]], [[Anaksimenas]], [[Demokritas]] materiją suprato skirtingai, bet visi jie laikė ją apibrėžta, turinčia tam tikrų bendrų savybių. Pasak Aristotelio, daiktų medžiaga, iš kurios jie padaryti, tai jau suformuota materija. Grynoji arba „pirmoji“ materija neturi jokios formos, jokių rūšinių savybių, ji yra visiškai neapibrėžtas daiktų pagrindas. Panašiai mąstė tik [[Anaksimandras]]. Būtent beformė materija Aristotelio būties struktūroje užėmė žemiausią padėtį. Aukščiau jos – negyvi organizmai, virš jų – gyvi. Dar aukščiau – siela. Aukščiausią padėtį užima tokia forma, kurios realizacijai materija nereikalinga. Ji yra grynasis Protas, arba, kitaip tariant, Dievas. Kitaip nei kiti filosofai, Aristotelis atsisakė priešinti realybę ir regimybę. Jo teigimu, viskas juda, kol pasiekia savo natūralią vietą. Judėjimas yra laikinas, natūrali kūno būsena – ramybė. Tik dangaus šviesuliai juda be sustojimo, bet todėl kad jų judėjimo trajektorijos yra tobulos ir juos judina [[Dievas]]. Aristotelio [[kosmologija]] turi aiškiai išreikštą geocentrinį pobūdį, kas nebuvo būdinga jo mokytojui. Kadangi Žemė – [[visata\|visatos]] centras, tai judėjimas turi tik dvi kryptis: aukštyn ir žemyn. Žinoma, tai, kas aukščiau, yra tobula. Visa dangaus sritis yra dieviško veikimo vieta. Taip pat šis filosofas teigė, kad [[medicina]] turi būti pagrįsta mokslo žiniomis ir konkrečiais tyrinėjimais. Atliekant [[Lavonas\|lavonų]] skrodimus, pradėta tirti [[anatomija]] ir [[fiziologija]]. Be to, Aristotelis ypač smulkiai aprašinėjo kūdikio vystymąsi motinos kūne. Jis teigė, kad motinos vaidmuo [[Gemalas\|gemalo]] atsiradimui yra toks pat svarbus kaip ir tėvo. Aristotelis turėjo daug šalininkų, jo idėjos buvo perduodamos iš kartos į kartą. Aristotelis taip pat aprašė ir suklasifikavo apie 500 [[Gyvūnai\|gyvūnų]] rūšių iš [[Viduržemio jūra\|Viduržemio jūros]] regiono.<ref name="Rhodes1974">{{cite book\|author=Frank Harold Trevor Rhodes\|title=Evolution\|url=http://books.google.com/books?id=EWGt0bff8agC\|date=1 January 1974\|publisher=Golden Press\|isbn=978-0-307-64360-5\|page=7}}</ref> == Bibliografija ==

Aristotelis: Skirtumas tarp puslapio versijų