Storosios žarnos divertikuliozė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1:
'''Storosios žarnos divertikuliozė''' ({{la|diverticulosis coli}}) – tai sutrikusios [[ Gaubtinė žarna|gaubtinės žarnos]] motorikos koordinacijos sukelta liga, pasireiškianti padidėjusiu žarnos vidaus slėgiu, nuo kurio atsiranda divertikulų, sukeliančių komplikacijas. '''Divertikulas''' – tai įgyta gaubtinės žarnos būklė, atsiradusi žarnos gleivinei ir pogleiviui išsiveržus per raumeninį žarnos dangalą.
<br />
[[Vaizdas:MED2015-16_Indrė_Tavoraitė._Divertikuliozė.2.jpg|border|right|620x620px]]
Eilutė 6:
Daugiausia divertikulioze serga išsivysčiusių šalių gyventojai. Šia liga beveik neserga Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos gyventojai, kurie vartoja mažai apdorotus, daug [[Celiuliozė|ląstelienos]] turinčius maisto produktus. D. P. Burkittas 1974 m. nustatė, kad Ugandos gyventojo organizmas per 24 valandas vidutiniškai pašalina 400 g išmatų, o anglo – tik 100 g kietų išmatų per penkias dienas. Vegetarai divertikulioze serga 3–5 kartus rečiau nei ne vegetarai. Moterys serga du kartus dažniau už vyrus. JAV apie 50 proc. vyresnių nei 60 metų žmonių yra susidarę divertikulų, iš jų apie 10 proc. yra simptominiai. Apie 75 proc. pacientų tereikia pakeisti mitybą, kad būklė pagerėtų, tik 1 proc. pacientų tenka gydyti chirurginiu būdu.
== Etiologija ir patogenezė ==
Du veiksniai lemia divertikulų susidarymą: '''padidėjęs žarnos vidaus slėgis ir sumažėjęs žarnos sienelės atsparumas tempimui'''. Žarnos sienelės elastingumas labai priklauso nuo amžiaus, mitybos ir kai kurių ligų. Jei žarnos vidaus slėgis nepadidėja, divertikulai nesiformuoja ir divertikulioze nesusergama.
Divertikuliozė pasižymi propulsinių [[Peristaltika|peristaltikos]] bangų derinimo sutrikimu. Normaliai susitraukus vieniems žiediniams raumenims, atsipalaiduoja toliau esantys žiediniai raumenys ir išilginiai raumenys stumia išmatas. Sergant divertikulioze, toliau esantys žiediniai žarnos sienelės raumenys neatsipalaiduoja, dėl to padidėja žarnos vidaus slėgis.
Divertikulų atsiradimą lemia trys veiksniai: '''genetiniai, aplinkos''' ir '''[[Epidemiologija|epidemiologiniai]]'''.
Pastebėta, kad divertikulų dažniau būna nutukusiems, mažai fiziškai aktyviems, rūkantiems, nesaikingai vartojantiems alkoholį, vartojantiems maisto produktus be augalinių skaidulų, daug vartojantiems kofeino (kavos, arbatos), vartojantiems kortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, sergantiesiems inkstų policistoze.
Tarp epidemiologinių veiksnių pabrėžiamas vyresnis amžius, vakarietiškas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta Europoje arba Šiaurės Amerikoje, baltoji rasė.
Eilutė 19:
== Klasifikacija ==
Konsensus konferencija Romoje 1999 m. pasiūlė
Skiriama:
* '''Besimptomiai divertikulai'''.
* '''Simptominė nekomplikuota divertikuliozė'''.
* '''Divertikuliozės komplikacijos''':
# Divertikulitas;
## [[Pūlinys|Abscesas]], [[Pūlynas|flegmona]];
| |||