Storosios žarnos divertikuliozė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 9:
Pastebėta, kad divertikulų dažniau būna nutukusiems, mažai fiziškai aktyviems, rūkantiems, nesaikingai vartojantiems alkoholį, vartojantiems maisto produktus be augalinių skaidulų, daug vartojantiems kofeino (kavos, arbatos), vartojantiems kortikosteroidus, nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, sergantiesiems inkstų policistoze.
Tarp epidemiologinių veiksnių pabrėžiamas vyresnis amžius, vakarietiškas gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta Europoje arba Šiaurės Amerikoje, baltoji rasė.
Pataruoju metu daug dėmesio skiriama genetinių veiksnių tyrimams, manoma, kad gali būti genetiškai nulemta didesnė tikimybė susirgti divertikulioze, kartais – sutrikusi kolageno funkcija. <br /> [[File:MED2015-16 Indrė Tavoraitė. Divertikuliozė.jpg|Divertikulų atsiradimo vietos|border|right|550x550px]]
 
== Morfologija ==
Divertikulai išsiveržia silpniausiose žarnos sienelės vietose: tarp žarnos pasaito ir laisvųjų tenijų, kur gleivinę maitinančios kraujagyslės iš serozinio dangalo pereina į pogleivį, todėl viena divertikulo siena ribojasi su kraujagysle. Divertikulo siena susideda iš gleivinės, pogleivio ir serozinio dangalo. Divertikuluose galima rasti koprolitų. Kairioji gaubtinės žarnos dalis pažeidžiama apie 90 proc., vien riestinė žarna – apie 60–70 proc. Tiesiojoje žarnoje divertikulų nebūna. <br /> [[File:MED2015-16 Indrė Tavoraitė. Divertikuliozė.jpg|Divertikulų atsiradimo vietos|border|right|550x550px]]
 
== Klasifikacija ==