Gramatinė giminė: Skirtumas tarp puslapio versijų

46 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
nėra keitimo aprašymo
(Dar suskilimas į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines)
Giminę parodo [[Kamienas (gramatika)|kamieno]] ypatybės, [[Galūnė (gramatika)|galūnės]], kai kuriose kalbose (pvz., [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Vokiečių kalba|vokiečių]]) – [[Artikelis|artikeliai]]. [[Būdvardis|Būdvardžių]], [[Dalyvis (gramatika)|dalyvių]] bei kitų žodžių, [[Sakinys|sakinyje]] derinamų su daiktavardžiu, giminė yra kaitybinė ir priklauso nuo daiktavardžio (pvz., „lietinga diena“).
 
Lietuvių kalboje dalis [[būdvardis|būdvardžių]] (pvz., „gražu“), kelintiniai [[Skaitvardis|skaitvardžiai]] („pirma, antra“), kiekinis skaitvardis „[[1|vienas]]“, neveikiamieji dalyviai („yra pasakyta“pasakyta / matoma / išnykę / būsima ir t. t.“), dalis gimininių [[Įvardis|įvardžių]] turi ir nuo daiktavardžio nepriklausomą, su juo nederinamą formą, tradiciškai vadinamą bevarde arba niekatrąja gimine (pvz., „gražu“).<ref>{{LTE|IV|92||Giminė (gramatika)}}</ref>
 
[[Indoeuropiečių prokalbė]] turėjusi animuotą ir neanimuotą gimines. Pirmajai priklausė gyvi, judantys organizmai, antrajai – įvairūs kiti objektai. Vėliau pirmoji giminė suskilo į vyriškąją ir moteriškąją, o antroji davė pagrindą niekatrajai giminei (neutrum). Ši giminė naudojama daiktavardžiuose, turinčiuose abstrakčią, pirminę prasmę (plg. {{la|coelum}}, {{sa|''vyoman''}}, {{ru|небо}} – 'dangus'). Kai kuriuose kalbose animuotos ir neanimuotos giminės idėja perėjo ir į vyriškosios giminės suskilimą į vyriškąją gyvąją bei vyriškąją negyvąją gimines (plg. {{cs|muž}}, {{cs|stroj}}).
1 144

pakeitimai