Čekijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
CommonsDelinker (aptarimas | indėlis)
Vaizdas Flag_of_Czechoslovakia.svg keičiamas Flag_of_the_Czech_Republic.svg
Nestea (aptarimas | indėlis)
Eilutė 9:
|šalis = Čekija
|image_map =Kingdom of Bohemia during the Hussite Wars.jpg
|image_map_caption =Bohemijos karalystė 1419-14371419–1437 metais
|statusas = <small>Šventosios Romos imperijos dalis (iki 1804)<br>Austrijos imperijos teritorija (1804-19181804–1918)</small>
|imperija =
|statuso_tekstas =
Eilutė 40:
|valiuta =
|valdovo_titulas = Čekijos Karalius
|valdymo_metai1 =1198-12301198–1230
|valdovas1 =Přemysl Otakar I. (pirmas)
|valdymo_metai2 =1916-19181916–1918
|valdovas2 =[[Karolis I (Austrija)|Karolis I]] (paskutinis)
}}
'''Čekijos karalystė''', taip pat – '''Bohemijos karalystė''' ({{cs|České království}}, {{de|Königreich Böhmen}}; {{la|Regnum Bohemiae}}) – valstybė, buvusi [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]], ''de facto'' nepriklausomas [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] narys. Čekijos karalius buvo vienas iš Šventosios Romos imperijos [[kurfiurstai|elektorių]] iki imperijos panaikinimo 1806  m. Daugelis Čekijos karalių buvo išrinkti [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|Šventosios Romos imperijos imperatoriais]]. Čekijos karalystė sostinė [[Praha]] XIV a. pab., o taip pat XVI a. pab. ir XVII a. pr. buvo faktinė Šventosios Romos imperijos sostinė. Nuo 1526  m. karalystės valdovais buvo [[Habsburgai|Habsburgų]] ir Habsburgų Lotaringų dinastijos.
 
Po Šventosios Romos imperijos panaikinimo Bohemija tapo [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]], o nuo 1867  m. [[Austrija-Vengrija|Austrijos-Vengrijos imperijos]] dalimi. Bohemija išlaikė formalų atskiros Čekijos karalystės statusą iki 1918  m., o Praha buvo vienu svarbiausių imperijos miestų. Paskutiniais Austrijos-Vengrijos imperijos gyvavimo metais Bohemija buvo labiausiai išsivysčiusi ir ekonomiškai pažangiausia Austrijos Karūnos teritorija. Čekų kalba buvo pagrindine parlamento ir kilmingųjų kalba iki 1627  m., kai buvo numalšintas [[Čekijos luomų sukilimas]]. Po to lygiaverte kalba tapo vokiečių, kuri tapo dominuojančia kalba parlamente iki čekų nacionalinio atgimimo XIX a. Vokiečių kalba taip pat buvo plačiai naudojama daugelio miestų administracijoje, po to, kai ten XIII a. atvyko vokiečių persikėlėliai. Karaliaus dvare buvo naudojamos čekų, lotynų ir vokiečių kalbos, priklausomai nuo laikotarpio ir valdovo.
 
Čekijos karalystė apėmė dabartinę Čekiją, o savo didžiausio teritorinio išsiplėtimo metu jai priklausė ir dalis dabartinių [[Austrija|Austrijos]], [[Vokietija|Vokietijos]], [[Vengrija|Vengrijos]], [[Italija|Italijos]], [[Lenkija|Lenkijos]], [[slovakija|Slovakijos]], [[Slovėnija|Slovėnijos]] ir [[Ukraina|Ukrainos]] ([[Užkarpatės sritis]]).
Eilutė 53:
Po [[Centrinių valstybių sąjunga|Centrinių valstybių sąjungos]] pralaimėjimo [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajame pasauliniame kare]] karalystė ir imperija buvo panaikintos. Bohemija tapo naujosios [[Čekoslovakija|Čekoslovakijos]] valstybės pagrindu.
 
== Istorija ==
===XIII a. (iškilimas)===
 
=== XIII a. (iškilimas) ===
Nors kai kurie ankstesni Čekijos valdovai XI ir XII a. turėjo nepaveldimus karaliaus titulus ([[Vratislavas II]], [[Vladislavas II]]), formaliai karalystę 1198 m. įkūrė [[Otokaras I]], kuriam šį titulą pripažino [[Filipas Švabas]], išrinktasis [[Romėnų karalius]], atsilygindamas už paramą kovoje su konkurentu [[Imperatorius Otonas IV|Otonu IV]]. 1204 m. Pšemyslo Otokaro statusą pripažino ir Otonas IV bei [[popiežius Inocentas III]]. Oficialiai [[Čekijos kunigaikštystė]]s statusas pakeistas į karalystę 1212 m. [[imperatorius Frydrichas II|imperatoriaus Fridricho II]] Sicilijos Aukso Bule.
 
Nors kai kurie ankstesni Čekijos valdovai XI ir XII a. turėjo nepaveldimus karaliaus titulus ([[Vratislavas II]], [[Vladislavas II]]), formaliai karalystę 1198  m. įkūrė [[Otokaras I]], kuriam šį titulą pripažino [[Filipas Švabas]], išrinktasis [[Romėnų karalius]], atsilygindamas už paramą kovoje su konkurentu [[Imperatorius Otonas IV|Otonu IV]]. 1204  m. Pšemyslo Otokaro statusą pripažino ir Otonas IV bei [[popiežius Inocentas III]]. Oficialiai [[Čekijos kunigaikštystė]]s statusas pakeistas į karalystę 1212  m. [[imperatorius Frydrichas II|imperatoriaus Fridricho II]] Sicilijos Aukso Bule.
 
Pagal šią bulę Čekų karalius buvo atleidžiamas nuo visų pareigų Šventajai Romos imperijai išskyrus dalyvavimą imperijos pasitarimuose. Buvo atšaukta imperijos prerogatyva tvirtinti kiekvieną Bohemijos valdovą ir skirti Prahos vyskupą.
 
XIII a. buvo dinamiškiausias [[Pšemyslidų dinastija|Pšemyslidų dinastijos]] valdymo periodas Čekijoje. Imperatoriaus Frydricho II buvo sutelktas į Viduržemio jūros regiono reikalus ir dinastines kovas žinomas kaip Didysis tarpuvaldis (1254–73  m.), dėl to imperijos valdžia Centrinėje Europoje susilpnėjo. Mongolų invazijos (1220-42  m.) nukreipė Čekijos rytinių kaimynų - – [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Vengrija|Vengrijos]] - – dėmesį. Tuo pasinaudoję Čekijos valdovai plėtė savo valdas ir įtaką. Otokaras II (1253–78  m.) vedė vokiečių princesę Margaretą Austrę ir tapo [[Austrija|Austrijos]] kunigaikščiu, kuris valdė [[Aukštutinė Austrija|Aukštutinę]] ir [[Žemutinė Austrija|Žemutinę Austrija]] bei dalį [[Štirijos kunigaikštystė|Štirijos]]. Jis užkariavo likusią Štirijos dalį, didžiąją dalį [[Karintijos kunigaikštystė|Karintijos]] bei dalį [[Karniola|Karniolos]]. Otokaras II, vadinamas "geležies„geležies ir aukso karaliumi"karaliumi“ (geležies dėl savo užkariavimų, aukso dėl savo turtų), nugalėjo Vengriją [[Kresenbruno mūšis|Kresenbruno mūšyje]], kuriame kovėse daugiau nei 200 000 karių. jis taip pat dalyvavo kryžiaus žygyje prieš prūsus, kurio metu 1256  m. buvo įkurtas Karaliaučius. Nuo 1273  m. [[Habsburgai|Habsburgų]] imperatorius [[imperatorius Rudolfas I]] ėmė atstatinėti imperijos valdžią. Spaudžiamas Rudolfo I ir nesutardamas su maištingais Čekijos didikais 1276  m. Otokaras prarado visas savo vokiškąsias valdas, o 1278  m. žuvo [[Marchfeldo mūšis|Marchfeldo mūšyje]] su Rudolfu I-uoju.
 
Karaliaus Otokaro I-ojo įpėdiniu tapo [[Venceslavas I]] iš antrosios jo santuokos. Čekijos karalius Venceslavas II 1300  m. buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi, o jo sūnus [[Venceslavas III]] po metų buvo karūnuotas [[Vengrijos karalystė|Vengrijos karaliumi]].
 
XIII a., dažnai skatinant Pšemyslidams vyko aktyvi vokiečių imigracija ("[[Ostsiedlung]]"). Vokiečiai apgyvendino miestus ir kalnakasybos regionus Bohemijos periferijoje, o atskirais atvejais kūrė kolonijas ir šalies centrinėje dalyje. Svarbiomis vokiečių gyvenvietėmis buvo Stříbro, [[Kutna Hora]], Německý Brod (dabartinis [[Havličkūv Brodas]]), ir [[Jihlava]]. Vokiečiai atsinešė ir savo teisę ({{lot|ius teutonicum}}), kuri tapo pagrindu vėlesnei Bohemijos ir [[Moravija|Moravijos]] komercinei teisei. Greit išplito santuokos tarp čekų didikų ir vokiečių.
 
=== XIV a. century ("Aukso„Aukso amžius"amžius“) ===
[[FileVaizdas:WenceslausIImap-en.png|thumb|Pšemyslidų dinastijos valdoma teritorija apie 1301  m.]]
 
XIV a., o ypač [[Karolis IV Liuksemburgietis|Karolio IV]] (1342-78) valdymas, laikomas Čekijos Aukso amžiumi. 1306  m. Pšemyslidų linija išmirė ir po dinastinių karų Čekijos karaliumi buvo išrinktas [[Jonas Liuksemburgietis]]. Jis vedė Venceslavo II-ojo dukterį Elžbietą Čekę (1292-13301292–1330). Jo įpėdiniu tapo Karolis IV, antrasis [[Liuksemburgų dinastija|Liuksemburgų dinastijos]] karalius. Jis sustiprino Čekijos karalių galią ir prestižą.
 
{{ist-stub}}