Ignotas Potockis (1809): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 12:
ATR-Rusijos (1792) karo metu Ignotas Potockis vykdė nebuto karinio ministro pareigas. Po Rusijos imperijos ir Targovicos konfederacijos pergalės Ignotas Potockis emigravio į Drezdeną. [[1794]] metais Lenkijos revoliucijos vadovaujant Tadui Kosciuškai Romanas Ignotas Potockis [[1794]] metais grįžo į Varšuvą ir tapo „laikinos vyriausybės“ užsienio reikalų ministru; vedė derybas derybas su rusų armijos atstovais po Prahos šturmo [[1794]] metais, kurių metu perdavė Aleksndrui Suvorovui Lenkijos karūną nuo Konstantino Pavlovičiaus. Paimtas į nelaisvę, buvo laikomas Šliselburge. [[1796]] metais grafo Juozapo Augusto Iljinskio prašymu Romanui Ignotui Potockiui buvo dovanota ir išlaisvintas Rusijos imperatoriaus Pavelo I Petrovičiaus.
Nuo [[1796]] metų Romanas Ignotas Potockis gyveno Haliče, įėjusio į Austrijos imperijos sudėtį. Apsigyveno Klementovicuose, kur istoriniu ir literatūriniu darbu. Tapo Varšuvos mokslo draugijos nariu. [[1809]] metais po Haličo lenkų armijos vadovaujamos Juozzapo Poniatovskio išlaisvinimo grįžo prie politinė veiklos ir pradėjo dirbti Varšuvos kunigaikštystės švietimo naudai. Jis mirė Vienoje, kur buvo su diplomatine misiją pas Napoleoną, prašant jo sutikimo įtraukti austrų Haličą į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį. Buvo palaidotas Vilianuve.
== Šeima ==
| |||