Suomijos pilietinis karas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
perrašymas, papildymas |
||
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Helsingfors skyddskår.jpg|thumb|Paradas Helsinkyje 1918 m.]]
'''Suomijos pilietinis karas''' - 1918 m. sausio 27 - gegužės 5 d., netrukus po Suomijos nepriklausomybės paskelbimo, vykęs ginkluotas konfliktas tarp Suomijos socialistų ir nepriklausomybę palaikiusių politinių grupių. Pilietinio karo priežastimis buvo vidiniai Suomijos visuomenės prieštaravimai bei revoliuciniai įvykiai [[Rusijos imperija|Rusijoje]], kurios autonomine dalimi Suomija buvo iki nepriklausomybės paskelbimo. Carui ir atsisakius Rusijos imperijos ir Suomijos didžiosios kunigaikštystės sosto po 1917 m. [[Vasario revoliucija|Vasario revoliucijos]] Suomijoje prasidėjo konstitucinė krizė. [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] sukelta maisto produktų krizė kartu su Rusijos bolševikų propaganda radikalizavo ir militarizavo darbininkų judėjimą.
1918 m. sausio mėn. socialistai pabandė įvykdyti perversmą. Revoliucijos metu pietinėje Suomijos dalyje darbininkija paskelbė Suomijos socialistinę liaudies respubliką, tačiau šiaurinėje šalies dalyje įsitvirtino buržuazinės jėgos. Po to, kai buržuazinėms "baltųjų " pajėgoms, kurioms vadovavo [[Carl Gustaf Emil Mannerheim]], pavyko geriau nei raudoniesiems parengti savo kovinius būrius karui, "baltieji" kovo viduryje pradėjo puolimą ir po sunkių kovų užėmė [[Tamperė|Tamperę]]. Į pietus taip pat pajudėjo vokiečių karinės pajėgos, kurios atėjo baltiesioms į pagalbą. Balandžio pabaigoje užėmus [[Vyborgas|Vyborgą]] iki gegužės pradžios pasidavė paskutiniai sukilėliai. [[Švedija]] liko neutrali, o [[Rusija]] atitraukė savo armiją. Nugalėjusių "baltųjų" vadai valdė šalį kitus du dešimtmečius. Per karą žuvo apie 37 tūkst. žmonių, dauguma įkalinimo stovyklose nuo [[gripas|gripo]] ir kitų ligų.
== Priešistorė ==
Karinio konflikto Suomijoje pagrindas buvo stiprėjantys visuomeniniai prieštaravimai, kurie nebuvo sprendžiami reformomis. Ypač veikiant įvykiams Rusijoje visuomenė radikalizavosi, kūrėsi ginkluotos grupės. Prie to prisidėjo Pirmojo pasaulinio karo metu prasidėjęs maisto trūkumas, kuris padidino darbininkijos bruzdėjimus.
=== Visuomeniniai prieštaravimai ===
Rusijos imperijai autonomijos teisėmis gyvavusioje [[Suomijos Didžioji Kunigaikštystė|Suomijos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] XIX a. vyko dideli ūkiniai ir visuomeniniai pasikeitimai. Industrializacija ir gyventojų skaičiaus augimas susilpnino luominę visuomenės struktūrą ir sukūrė naujus visuomenės sluoksnius, ypač miestuose.
{{istorija-stub}}
| |||