Animė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S klaida
Nestea (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
: ''„OVA“ nukreipia čia. Apie kitas reikšmes žr.skaitykite [[Ova (reikšmės)]].''
'''Anime''' ({{ja|アニメ}})  – iš [[Japonija|Japonijos]] kilęs [[animacija|animacijos]] stilius su savita veikėjų ir aplinkos estetika. Anime gali būti [[tradicinė animacija|piešiami ranka]] ir/arba [[kompiuterinė animacija|kompiuterinės grafikos]] priemonėmis. Šiai meno šakai įtaką daro japoniški komiksai [[manga]].
 
Pats žodisterminas ''anime'' yra japonų kalbos žodžio ''animēshon'' (アニメーション, liet. ''animacija''), užrašomo [[romadži]] rašmenimis, trumpinys; pastarasisir terminasJaponijoje vartojamas, kai kalbama apie bet kokio stiliaus animaciją.<ref name="japanese">{{cite web |url=http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp |title=What is Anime? |publisher=Bellaonline |accessdate=2007-10-28 |work=Lesley Aeschliman| archiveurl= http://web.archive.org/web/20071107150423/http://www.bellaonline.com/articles/art4260.asp| archivedate= 2007-11-07 | deadurl= no}}</ref> Kitose kalbose terminas ''anime'' apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref> Be abejo, toks stilizuotas reikšmės apibūdinimas iškelia galimybę teigti, kad žodis ''anime'' neapsiriboja vien tik japoniška produkcija.<ref name="rwby">{{cite web|last=Rush|first=Amanda|title=FEATURE: Inside Rooster Teeth's "RWBY"|url=http://www.crunchyroll.com/anime-news/2013/07/12/feature-inside-rooster-teeths-rwby|publisher=Crunchyroll|accessdate=2013-07-18|date=2013-07-18}}</ref><ref name=escapist>{{cite web|last=O'Brien|first=Chris|title=Can Americans Make Anime?|url=http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime|work=The Escapist|publisher=The Escapist|accessdate=2013-07-17|date=2012-07-30}}</ref><ref name="Torkaizer">{{cite web|last=Fakhruddin|first=Mufaddal|title='Torkaizer', Middle East's First Anime Show|url=http://me.ign.com/en/news/9594/-torkaizer-middle-east-s-first-anime-show|publisher=IGN|accessdate=2013-06-12}}</ref> Visgi dėl paprastumo Vakaruose terminas taikomas tik animacijai iš Japonijos apibūdinti.<ref name=anna/>
 
Pirmoji komercinė japoniška animacija datuojama 1917  m. Specifinis anime piešimo stilius atsirado XX a. 7-ajame dešimtmetyje, jo pradininku laikomas [[Osamu Tezuka]]. Nuo to laiko anime produkcija tik didėjo, peraugdama Japonijos rinkos ribas ir sulaukdama tarptautinės auditorijos dėmesio. Šio tipo animacija rodoma kino teatruose, per televiziją, platinama DVD diskuose, vaizdajuostėse, internete, kartais panaudojama ir kompiuteriniuose žaidimuose. Paprastai dėl gamyboskūrimo procese naudojamų įvairių metodų anime nepriskiriami vienam konkrečiam žanrui, o veikiau keletui, tokiu būdu pritraukiant įvairią ir nišinę tikslinę auditoriją. Anime kūrimo procese mažiau dėmesio skiriama judesių animacijai, o siekiama realistiškiau perteikti vyksmo vietą ir laiką, pasitelkiant panoraminius vaizdus, keičiant vaizdų mastelį ir scenas vaizduojant iš skirtingų kampų. Anime industrija susideda iš daugiau kaip 430 animacijos studijų, iš kurių vienos didžiausių yra „[[Studio Ghibli]]“, „[[Gainax]]“ ir „[[Toei Animation]]“.<ref name="Brenner">Brenner, Robin (2007). Understanding Manga and Anime. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.</ref>
 
== Terminologija ir vartojimas ==
Anime (jap. アニメ) yra viena iš meno formų, konkrečiai animacija, kuri apima įvairius kino [[žanras|žanrus]], bet pati savaime gali būti klaidingai laikoma žanru.<ref name="Gilles"/> Japoniškas animacijosŠis terminas yra [[katakana]] rašmenimis užrašomo japonų kalbos žodžio アニメーション ('animacija'animēshon''), užrašomas [[katakanaromadži]] rašmenimisperrašos ''animēshon'' trumpinys.<ref name=anna/> ŠisAbi terminas yra trumpinamas kaip アニメ (''anime''). Abi – originali ir sutrumpinta  – žodžio formos yra lygiareikšmės [[Japonų kalba|japonų kalboje]], tačiau sutrumpintapastaroji versija vartojama dažniau. Japonijoje terminas ''anime'' vartojamas nurodyti bet kokiai animacijos iš viso pasaulio formai nurodyti.<ref name="japanese"/><ref>{{cite web |url=http://www.artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf |format=PDF |title=Tezuka: The Marvel of Manga - Education Kit |year=2007 |publisher=Art Gallery New South Wales |accessdate=2007-10-28 |archiveurl = http://web.archive.org/web/20070830033821/http://artgallery.nsw.gov.au/__data/page/9842/Tezuka_Kit_1.pdf <!--DASHBot--> |archivedate =2007-08-30}}</ref> Kitose kalbose, kaip antai [[anglų kalba|anglų]], terminas apibūdina animaciją, kilusią iš Japonijos, ar Japonijoje platinamos animacijos stilių, kuris paprastai pasižymi spalvinga grafika, gyvybingais veikėjais ir fantastinėmis temomis.<ref name="webster">{{cite web|url=http://www.merriam-webster.com/dictionary/anime |title=Anime |publisher=Merriam-Webster |year=2011|accessdate=2012-03-09}}</ref><ref name=anna>{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=45 |title=Anime News Network Lexicon - Anime |accessdate=2013-04-22}}</ref><ref name="Oxford">{{cite web|url=http://www.oed.com/view/Entry/248729?rskey=NwstkV&result=3&isAdvanced=false#eid |title=Anime |publisher=[[Oxford English Dictionary]] |accessdate=2014-08-02}}</ref>
 
Žodžio ''anime'' etimologija ginčytina. Manoma, kad taioriginali šio žodžio forma アニメーション (''animēshon'') yra skolinys iš [[anglų kalba|anglų kalbos]] ({{en|angl. ''animation}}'' 'animacija'),. tačiauPagal yrakitus teorijašaltinius, kad šis žodis yra kilęs iš [[prancūzų kalba|prancūzų kalbos]] žodžiotermino ''dessin animé'' (animuotas, animuoti paveiksliukai),<ref name="etymology"/><ref name="Frederik L.">Schodt, Frederik L. (August 18, 1997). ''Manga! Manga!: The World of Japanese Comics'' (Reprint ed.). Tokyo, Japan: [[Kodansha]] International. ISBN 0-87011-752-1.</ref> bet, kitų manymu, tai veikiau tik mitas, atsiradęs XX a. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiuose Prancūzijoje išpopuliarėjus šiai medijai.<ref name=anna/>
 
Kaip ir keli kiti japoniški žodžiai, ''anime'' anglų kalboje kartais rašomas kaip ''animé'', kad primintų skaitytojui, jog kirčiuojamas paskutinis, o ne pirmas skiemuo.
 
Anime kuriama ne tik Japonijoje. Kai kuri amerikiečių animacija gali būti laikoma anime, pavyzdžiui, „Super Robot Monkey Team Hyperforce Go“, „Teen Titans“, „[[Avatar: The Last Airbender]]“<ref>http://www.escapistmagazine.com/articles/view/features/9829-Can-Americans-Make-Anime</ref> ir „Kappa Mikey“ – pastarasis iš tiesų yra anime parodija.<ref name=anna/> Žodis ''anime'' nusako kūrinio stilių, o ne kilmės šalį. Yra [[Kinija|kiniškų]] bei [[Korėja|korėjietiškų]] anime. Vis dėlto dažnai anime yra laikoma tik japoniška animacija.
 
=== Sintaksė, morfologija ===
eilutė 20 ⟶ 18:
=== Sinonimai ===
Anime kartais (1970–1990 metų laikotarpiu) prancūzų ir anglų kalbose buvo vadinama '''''Japanimation''''', tačiau šis terminas nebevartojamas.<ref name="etymology">{{cite web |url=http://www.etymonline.com/index.php?term=anime |title=Etymology Dictionary Reference: Anime |accessdate=2013-04-22 |work=Etymonline}}</ref><ref name="bookref2">{{cite book |last=Patten |first=Fred |title=Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews |publisher=Stone Bridge Press |year=2004 |isbn=1-880656-92-2}}</ref> Šiuo metu jis daugiau nusako kilmės šalį, bet nebūtinai animacijos formą.<ref name="bookref2"/>
 
Pastaraisiais metais anime Europos šalyse kartais vadinama ''manga''. Japonijoje [[manga]] gali reikšti abu: animacinius filmus ir komiksus (anime gerbėjai žodį ''manga'' vartoja tik komiksams apibūdinti). Angliškai kalbančiose šalyse ''manga'' reiškia tik japoniškus komiksus.
 
== Istorija ==
{{Main|Anime istorija}}
[[Vaizdas:Anime cell 1917.jpg|thumb|left|Seniausios išlikusios kine rodytos japoniškos [[trumpametražis filmas|trumpametražės]] animacijos celė, pagaminta 1917  m.]]
AnimeJaponiškos animacijos istorijaištakos prasidėjosiekia [[XX amžius|XX]] amžiaus pradžiojepradžią, kai Japonijos [[režisierius|filmų kūrėjai]] ėmė eksperimentuoti su animacijos technika, kuria taip pat buvo domimasi [[Prancūzija|Prancūzijoje]], [[Vokietija|Vokietijoje]], [[JAV|Jungtinėse Valstijose]] ir [[Rusija|Rusijoje]].<ref name="manga!">{{cite book |last=Schodt |first=Frederik L. | title=Manga! Manga!: The World of Japanese Comics |publisher=[[Kodansha]] International |date=perspausdintas leidimas (1997 m. rugpjūčio 18 d.) |location =Tokijas, Japonija |isbn=0-87011-752-1 }}</ref> AštuntajameSpėjama, dešimtmetyjekad animeseniausias japoniškosios animacijos pavyzdys yra vos trijų vystėsisekundžių toliautrukmės, nutoldamanežinomo nuoautoriaus savojuosta pradinės„Katsudō formosShashin“, pasak turimų duomenų, datuojama 1907–1911 m.<ref>Clements, ŠiuolaikiniųJonathan, tradicijųand formuotojuHelen tapoMcCarthy. The Anime Encyclopedia: A Guide to Japanese Animation Since 1917. Berkeley, Calif: Stone Bridge Press, 2006. Page 169</ref> 1917 m. viešumoje pradėta rodyti pirmuosius profesionaliai sukurtus anime kūrinius. Vienais pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų laikomi Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausia išlikusia anime juosta laikomas 1917 m. kino ekranuose rodytas [[Osamu Tezukaanimatorius|animatoriaus]] Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių vaizdo įrašas „Namakura Gatana“, dažnaikuriame vadinamasvaizduojamas „animesamurajus, irtikrinantis mangasavo dievu“kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.paulgravetthdrjapan.com/articlesjapan/006_tezukajapan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/006_tezuka.htm |archiveurl=http://web.archive.org/web/2007123101322720080402012234/http://www.paulgravetthdrjapan.com/articlesjapan/006_tezukajapan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/006_tezuka.htm |archivedate=20072008-1204-3102 |title=OsamuHistoric Tezuka:91-year-old Theanime Goddiscovered ofin MangaOsaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref><ref>{{cite journal |lasturl=Gravetthttp://imprinttalk.com/?p=1557 |firsttitle=PaulJapan's oldest animation films |yearjournal=2003ImprintTALK |date=2008-03-31}}</ref> [[1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas]] dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.
 
[[Vaizdas:Momotaro's Divine Sea Warriors-screeny.JPG|thumb|right|Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944  m.)]]
Vieni pirmųjų japoniškosios animacijos kūrėjų buvo Oten Šimokava (下川凹天) ir Seitarou Kitajama (北山 清太郎). Seniausias žinomas anime buvo rodomas 1917 metais; tai buvo [[animatorius|animatoriaus]] Juniči Kouči (幸内純) sukurtas dviejų minučių klipas „Namakura Gatana“, kuriame buvo rodoma, kaip samurajus tikrina savo kardą.<ref>{{cite web |url=http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080402012234/http://www.hdrjapan.com/japan/japan-news/historic-91%11year%11old-anime-discovered-in-osaka/ |archivedate=2008-04-02 |title=Historic 91-year-old anime discovered in Osaka |publisher=HDR Japan |date=2008-03-30 |accessdate=2012-01-16}}</ref><ref>{{cite journal |url=http://imprinttalk.com/?p=1557 |title=Japan's oldest animation films |journal=ImprintTALK |date=2008-03-31}}</ref> [[1923 m. Didysis Kanto žemės drebėjimas]] dideliu mastu suniokojo Japonijos infrastruktūrą ir nugriovė Šimokavos sandėlį, kuriame buvo laikoma dauguma šių pirmųjų kūrinių.
1930-aisiaisXX metais,a. animacija4-ajame tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrijadešimtmetyje [[Japonija|Japonijoje]] lėtaianimacija vystėsi.tapo Priešingainusistovėjusia neialternatyva Amerikoje,lėtai Japonijojebesivystančiai gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimųindustrijai. StokaTačiau vakarietiškaijos atrodančiųpačios aktoriųvystymąsi padarėvaržė beveiktiek neįmanomu filmo kūrimą apie [[Europa|Europą]], [[Amerika|Ameriką]], ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką. Dėl konkurencijoskonkurencija iš užsienio kūrėjų, nebuvimotiek dauguma vietinių animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbodirbusių prie pigesnės [[Tradicinė animacija#Technikos|iškarpų animacijos]] užuot naudojęnaudojus [[Tradicinė animacija#Plastikinės plėvelės|animacijos celes]].<ref>{{cite web|url=http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml|title=Pioneers of Japanese Animation (Part 1)|last=Sharp|first=Jasper|date=2004-09-23|publisher=Midnight Eye|accessdate=December 11, 2009| archiveurl= http://web.archive.org/web/20100117151328/http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml| archivedate= 2010-01-17 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės lėšų, skirtų kurti [[edukacinė animacija|edukacinę animaciją]] ir skleisti [[propaganda|propagandą]].<ref>{{cite book|last=Yamaguchi|first=Katsunori|author2=Yasushi Watanabe|title=Nihon animēshon eigashi|publisher=Yūbunsha|year=1977|pages=26–37}}</ref> Pirmasis [[garsinis filmas|garsinis]] anime filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933  m. sukūrė K.Masaoka.<ref name="animeguide">{{cite book |title=Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988) |last=Baricordi |first=Andrea |author2=de Giovanni, Massimiliano|author3= Pietroni, Andrea|author4= Rossi, Barbara|author5= Tunesi, Sabrina |date = 2000 m. gruodis|publisher=Protoculture Inc. |location=Montreal, Quebec, Canada |isbn=2-9805759-0-9 |page=12}}</ref><ref name="kodanasha1993">{{cite book |title=Japan: An Illustrated Encyclopedia |year=1993 |publisher=[[Kodansha]] |location=Tokyo, Japan |isbn=978-4-06-206489-7}}</ref> Apie 1940  m. radosi daugybė anime dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944  m.), režisuotas M.Seo, gavusgavusio finansavimą iš [[Japonijos imperatoriškasis laivynas|Japonijos imperatoriškojo laivyno]].<ref>Official booklet, ''The Roots of Japanese Anime'', DVD, Zakka Films, 2009.</ref>
 
Kompanijos „[[The Walt Disney Company]]“ išleisto 1937  m. pilnametražio filmo „[[Snieguolė ir septyni nykštukai (1937)|Snieguolė ir septyni nykštukai]]“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.<ref>{{cite web |url=http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html |title=A Brief History of Anime |year=1999 |accessdate= 2007-09-11 |work=Michael O'Connell, Otakon 1999 Program Book| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070824124913/http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html| archivedate= 2007-08-24 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius [[Osamu Tezuka|Osamu Tedzuka]] pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.<ref>{{cite web|url=http://novaonline.nvcc.edu/eli/evans/his135/Events/Anime62/Anime62.html|title=The History of Anime & Manga |last=Zagzoug|first=Marwa|date=2001 m. balandis|publisher=Northern Virginia Community College|accessdate=2012-11-22}}</ref> Taip galop, 1960  m., televizijoje pasirodė anime programa „Three Tales“. Pirmasis anime televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964  m.
[[Vaizdas:Momotaro's Divine Sea Warriors-screeny.JPG|thumb|right|Kadras iš pirmojo pilnametražio anime filmo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.)]]
1930-aisiais metais, animacija tapo alternatyvus būdas pasakoti istoriją, nes gyvojo kino industrija [[Japonija|Japonijoje]] lėtai vystėsi. Priešingai nei Amerikoje, Japonijoje gyvojo kino industrija buvo labai menka ir kentėjo nuo nepakankamo biudžeto, vietos ir filmavimo draudimų. Stoka vakarietiškai atrodančių aktorių padarė beveik neįmanomu filmo kūrimą apie [[Europa|Europą]], [[Amerika|Ameriką]], ar autoriaus sugalvotą neegzistuojantį pasaulį. Animacija suteikė galimybę artistams kurti, bet kokį charakterį arba aplinką. Dėl konkurencijos iš užsienio kūrėjų nebuvimo dauguma animatorių, tokių kaip Noburō Ōfuji ir Yasuji Murata, vis dar dirbo prie pigesnės [[Tradicinė animacija#Technikos|iškarpų animacijos]] užuot naudoję [[Tradicinė animacija#Plastikinės plėvelės|animacijos celes]].<ref>{{cite web|url=http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml|title=Pioneers of Japanese Animation (Part 1)|last=Sharp|first=Jasper|date=2004-09-23|publisher=Midnight Eye|accessdate=December 11, 2009| archiveurl= http://web.archive.org/web/20100117151328/http://www.midnighteye.com/features/pioneers-of-anime.shtml| archivedate= 2010-01-17 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> Kiti kūrėjai, tokie kaip Kenzō Masaoka ir Mitsuyo Seo, vis dėlto pasiekė didesnių laimėjimų animacijos technikų srityje; jie gavo naudos iš vyriausybės lėšų, skirtų kurti [[edukacinė animacija|edukacinę animaciją]] ir skleisti [[propaganda|propagandą]].<ref>{{cite book|last=Yamaguchi|first=Katsunori|author2=Yasushi Watanabe|title=Nihon animēshon eigashi|publisher=Yūbunsha|year=1977|pages=26–37}}</ref> Pirmasis [[garsinis filmas|garsinis]] anime filmas buvo „Chikara to Onna no Yo no Naka“, kurį 1933 m. sukūrė Masaoka.<ref name="animeguide">{{cite book |title=Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988) |last=Baricordi |first=Andrea |author2=de Giovanni, Massimiliano|author3= Pietroni, Andrea|author4= Rossi, Barbara|author5= Tunesi, Sabrina |date = 2000 m. gruodis|publisher=Protoculture Inc. |location=Montreal, Quebec, Canada |isbn=2-9805759-0-9 |page=12}}</ref><ref name="kodanasha1993">{{cite book |title=Japan: An Illustrated Encyclopedia |year=1993 |publisher=[[Kodansha]] |location=Tokyo, Japan |isbn=978-4-06-206489-7}}</ref> Apie 1940 m. radosi daugybė anime dailininkų organizacijų, tokių kaip Shin Mangaha Shudan ir Shin Nippon Mangaka. Pirmasis pilnametražis animuotas filmas buvo „Momotarō: Umi no Shinpei“ (1944 m.), režisuotas Seo, gavus finansavimą iš [[Japonijos imperatoriškasis laivynas|Japonijos imperatoriškojo laivyno]].<ref>Official booklet, ''The Roots of Japanese Anime'', DVD, Zakka Films, 2009.</ref>
 
Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti [[manga]], japoniškų [[komiksų knyga|komiksų knygų]] ir [[grafinis romanas|grafinių romanų]], populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į anime. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam anime stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais anime elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus [[robotas|robotus]] (už Japonijos ribų žinomas kaip ''[[mecha]]'') įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į ''Super Robot'' žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio ''Real Robot'' žanrą. Anime apie robotus, kaip antai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje anime žengė į Japonijos ''mainstream'' rinką, anime produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų anime adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002  m. studijos „[[Studio Ghibli]]“ animatoriaus [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ [[Berlyno filmų festivalis|Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje]] pelnė „[[Auksinis lokys|Auksinio lokio]]“ apdovanojimą, o 2003  m. [[75-oji Oskarų teikimo ceremonija|75-ojoje Oskarų„Oskarų“ teikimo ceremonijoje]] laimėjo „[[Oskaras|Oskarą]]“ už geriausią animacinį filmą.
Kompanijos „[[The Walt Disney Company]]“ išleisto 1937 m. pilnametražio filmo „[[Snieguolė ir septyni nykštukai (1937)|Snieguolė ir septyni nykštukai]]“ sėkmė giliai paveikė daugelį Japonijos animatorių.<ref>{{cite web |url=http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html |title=A Brief History of Anime |year=1999 |accessdate= 2007-09-11 |work=Michael O'Connell, Otakon 1999 Program Book| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070824124913/http://www.corneredangel.com/amwess/papers/history.html| archivedate= 2007-08-24 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref> XX a. 7-ajame dešimtmetyje manga kūrėjas ir animatorius Osamu Tedzuka pritaikė ir supaprastino daugelį „Disney“ animacijos technikų, siekdamas sumažinti gamybos išlaidas ir gamybos kadrų skaičių. Tai tebuvo trumpalaikė priemonė, leidusi kurti produkciją įtemptu grafiku su nepatyrusiu personalu.<ref>{{cite web|url=http://novaonline.nvcc.edu/eli/evans/his135/Events/Anime62/Anime62.html|title=The History of Anime & Manga |last=Zagzoug|first=Marwa|date=2001 m. balandis|publisher=Northern Virginia Community College|accessdate=2012-11-22}}</ref> Taip galop, 1960 m., televizijoje pasirodė anime programa „Three Tales“. Pirmasis anime televizijos serialas buvo „Otogi Manga Calendar“, transliuotas nuo 1961 iki 1964 m.
 
Aštuntajame dešimtmetyje ėmė kilti [[manga]], japoniškų [[komiksų knyga|komiksų knygų]] ir [[grafinis romanas|grafinių romanų]], populiarumo augimo banga, dauguma jų vėliau buvo adaptuoti į anime. Pati japoniška animacija vystėsi toliau, nutoldama nuo savo pradinės formos. Osamu Tedzukos ir kitų iškilių to laikmečio animatorių kūryba darė įtaką savitam anime stiliaus formavimuisi bei davė pradžią unikaliems žanrams, kurie lig šiolei išliko esminiais anime elementais. Pavyzdžiui, žanras apie milžiniškus [[robotas|robotus]] (už Japonijos ribų žinomas kaip ''[[mecha]]'') įgavo formą Tedzukos kūrybos laikotarpiu, vėliau Go Nagai ir kitų animatorių dėka išsivystė į ''Super Robot'' žanrą, o šis dešimtmečio pradžioje buvo pakeistas iš pagrindų Jošijuki Tomino (富野 由悠季), sukūrusio ''Real Robot'' žanrą. Anime apie robotus, kaip antai „Gundam“ ir „The Super Dimension Fortress Macross“ serialai, netrukus tapo 9-ojo deš. klasikomis, o pats robutų žanras vis dar plačiai paplitęs po šiai dienai tiek Japonijoje, tiek už jos ribų. Devintajame dešimtmetyje anime žengė į Japonijos ''mainstream'' rinką, anime produkcijos imta kurti daugiau negu iki tol. Nuo dešimto dešimtmečio, po kelių sėkmingų anime adaptacijų užjūrio rinkose, šis žanras ėmė populiarėti Vakaruose. 2002 m. studijos „[[Studio Ghibli]]“ animatoriaus [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ [[Berlyno filmų festivalis|Berlyno tarptautiniame filmų festivalyje]] pelnė „[[Auksinis lokys|Auksinio lokio]]“ apdovanojimą, o 2003 m. [[75-oji Oskarų teikimo ceremonija|75-ojoje Oskarų teikimo ceremonijoje]] laimėjo „[[Oskaras|Oskarą]]“ už geriausią animacinį filmą.
 
== Bruožai ==
[[Vaizdas:Wikipe-tan full length.png|thumb|right|200px|AnimeTipiškas paveikslėlisanime stiliaus personažas]]
[[Vaizdas:Aniaugen.svg|thumb|200px|right|Tipiškos anime stiliaus akys]]
[[Vaizdas:Manga emotions-EN.jpg|thumb|right|200px|Anime ir manga kūrėjai, norėdami pavaizduoti tam tikras emocijas, paprastai remiasi šiuo nusistovėjusiu veido išraiškų rinkiniu.]]
Anime ryškiai išsiskiria iš kitų animacijos formų, pasiūlydamasavita plačiąpiešimo stilių įvairovę. Šio stiliaus animacija yra labai įvairiįvairove, piešiamaskirtinga naudojantpiešimo skirtingą metodikąmetodika ir gamybos procesus. Anime gali vaizduoti visiškai skirtingas situacijas, veikėjus ir istorijas, ji skirta plačiai auditorijaiprocesais. Vizualiniu požiūriu anime yra įvairiapusė meno forma, apimanti daugybę įvairių piešimo stilių, būdingų atskiriems kūrėjams, dailininkams ir studijoms. Nors nėra nei vieno dominuojančio anime piešimo stiliaus, jie linkę turėti panašumų, kalbant apie animacijos technikas ir veikėjų dizainą. Specifinis anime veikėjų piešimo stilius pasižymi šiais aspektais: didelėmis, neproporcingomis veidui akimis; įvairių formų ir spalvų plaukais; paprastai liemeniui neproporcingomis kojomis ir rankomis bei trisluoksniu spalvinimu.<ref>{{cite web |url=http://www.biorust.com/tutorials/detail/141/en/ |title=Basic Anime Eye Tutorial |accessdate=2007-08-22 |work=Centi, Biorust.com| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070824072700/http://biorust.com/tutorials/detail/141/en/| archivedate= 2007-08-24 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.youtube.com/watch?v=VyJ9yfYl_Fc |title=How to color anime eye |date=2007-06-06 |accessdate=2007-08-22 |author=Carlus |publisher=YouTube}}</ref> Veikėjų jausmai perteikiami vien tik per jų akių dizainą.<ref name="Gilles"/> Anime vaizduojamos visiškai skirtingos situacijos, veikėjai ir istorijos, ji skirta plačiai auditorijai.
 
=== Animacijos technikos ===
eilutė 48 ⟶ 42:
Japonijos animacijos studijos pirmosios pradėjo naudoti daugelį [[ribota animacija|ribotos animacijos]] technikų, suteikdami anime savitą vaizdavimo stilių. Priešingai nei „[[Disney]]“ animacijoje, kur akcentuojami veikėjų judesiai, anime pabrėžia piešimo kokybę ir leidžia ribotos animacijos metodams kompensuoti judėjimui skirto laiko stoką. Tokie metodai neretai panaudojami ne tik tam, kad patenkinti laiko rėmus, bet ir kaip meninės priemonės.<ref name="ChicksOnAnimeSep2008">{{cite web |url=http://www.animenewsnetwork.com/chicks-on-anime/2008-09-16|last1=Dong |first1=Bamboo |last2=Brienza |first2=Casey |last3=Pocock |first3=Sara |last4=Sevakis |first4=Robin |title=Chicks on Anime - Sep 16th 2008 |series=Chicks on Anime |publisher=[[Anime News Network]] |date=2008-09-16 |accessdate=2012-09-30}}</ref> Anime scenose pagrindinis dėmesys skiriamas trimačių vaizdų išpildymui, o foninės ir instrumentinės detalės padeda sukurti reikiamą kūrinio atmosferą.<ref name="Frederik L."/> Foninis vaizdas ne visuomet yra išgalvojamas, kartais jis būna paremtas tikromis vietovėmis, kaip tai padaryta kuriant filmą „[[Keliaujanti Haulo pilis]]“.<ref name=dc >{{cite book | title=The Anime Art of Hayao Miyazaki | publisher=McFarland | year=2006 | author=Cavallaro, Dani | pages=157–171}}</ref>
 
Kinematografiniai anime efektai skiriasi nuo tų, kurie naudojaminaudojamų amerikiečių animacijoje. Anime piešiami taip, kadjog sudarytų įspūdį tarytumei viskas buvo filmuota kamera, t. y. pasitelkiant greitaipanoraminius judančiųvaizdus, objektųkeičiant fotografavimą,vaizdų priartinimą,mastelį ir scenas filmavimąvaizduojant iš toli irar iš skirtingų kampų bei kuriant sudėtingus dinaminius kadrus  – tai, ką realybėje sukurti būtų sudėtinga.<ref name="Gilles"/><ref name="production">{{cite web|url=http://www.huitula.com/productionIG2_page2.htm|title=Anime production process - feature film|year=2000|accessdate=2007-08-27|work=PRODUCTION I.G| archiveurl= http://web.archive.org/web/20070815101432/http://www.huitula.com/productionIG2_page2.htm| archivedate= 2007-08-15 <!--DASHBot-->| deadurl= no}}</ref><ref>{{cite web |url=http://www.understandinganime.com/cinematography.php |archiveurl=http://web.archive.org/web/20080613154025/http://www.understandinganime.com/cinematography.php |archivedate=2008-06-13 |title=Cinematography: Looping and Animetion Techniques |year=1999 |accessdate= 2007-08-29 |work=Understanding Anime}}</ref> Priešingai nei su amerikietiška animacija, anime kūrimo proceso metu animacija sukuriama dar prieš veikėjų įgarsinimą; dėl to japoniškoje versijoje kartais gali pasitaikyti [[lūpų sinchronizacija|lūpų sinchronizavimo]] nesutapimų.<ref name="Gilles"/>
 
=== Žanrai ===
Anime paprastai klasifikuojami į tokias tikslines auditorijas kaip ''kodomo'' (vaikai), ''shōjo'' (merginos), ''shounenshōnen'' (vaikinai) ir įvairų žanrų spektrą, besitaikantį į suaugusiųjų auditoriją. Shoujo ir shounen anime kartais apimapasitaiko elementuselementų, populiariuspopuliarių abiejų lyčių tarpe,. tokiuTokiu būdu siekiantsiekiama patraukti abiejų lyčių dėmesį. Suaugusiesiems skirti anime pasižymi šiai auditorijai patraukliomis temomis ir situacijomis bei lėtesniu tempu ir gilesniu siužetu, kaso tai jaunesnės auditorijos paprastai netraukia, bei taip pat suaugusiųjų temomis ir situacijomis. Tam tikras susaugusiesiems skirtų anime kūrinių pogrupis, pasižymintis pornografiniais elementais, Japonijoje žymimas „R18“ ženklu, bet už Japonijos ribų visi tokie kūriniai grupuojami į vieną kategoriją  – ''[[hentai]]'' (liet. ''iškrypimas''). Tuo tarpu daugybėje anime požanrių, skirtų visoms auditorijų grupėms, pasitaiko ''[[ecchi]]'', seksualinių temų ar jų atspalvių be [[lytinis aktas|lytinio akto]] vaizdavimo, kaip būdinga komedijos ar [[haremas (žanras)|haremo]] žanrams; dėl populiarumo tarp paauglių ir suaugusiųjų anime entuziastų ecchi elementų įtraukimas į anime yra laikomas viena iš [[fanservice]] formų.<ref name="askjohn">Ask John: [http://www.animenation.net/blog/2005/05/20/ask-john-why-do-americans-hate-harem-anime/ Why Do Americans Hate Harem Anime?]. animenation.net. 2005-05-20. ''Note: fan service and ecchi are often considered the same in wording.''</ref><ref name="Brenner"/>
 
Anime skirstoma į daugdaugybę žanrų: veiksmo, nuotykių, komedijų, dramos, erotikos, siaubo, viduramžių fantastikos, mokslinės fantastikos. Dauguma anime kūrinių turi kelių žanrų bruožų, tad kartais nustatyti konkretaus filmo žanrą labai sudėtinga.<ref name="Gilles"/> Iš pirmo žvilgsnio paprastame siužete gali slypėti daug gilesnė istorija ir sudėtingi veikėjų charakteriai. Pvz., dažnai veiksmo anime turi humoro, romantikos ir kitų žanrų elementų, o romantikos anime  – veiksmo.
 
Žanrai ir paaiškinimai būdingi anime ir [[manga]]:
* '''Veiksmo''' anime, kuriamevyrauja daug veiksmo, susiduria kelios stiprios jėgos. Tokiuose anime veikėjai dažnai priima skubotus sprendimus. Siužetas vystosi greitai, todėl kartais (ne visada) istorija gali būti nukelta į antrą planą. PavyzdysPavyzdžiai: ''[[Lupin III]]'' (jap. ルパン三世), ''[[Ninja Scroll]]'' (jap. 獣兵衛忍風帖), ''[[Cowboy Bebop]]'' (jap. カウボーイ ビバップ), ''[[Gantz]]'' (jap. ガンツ), ''[[Death Note]]'' (jap. デスノート).
* '''Nuotykių''' anime, kuriuose veikėjai lankosi įvairiose vietose ir patenka į skirtingas situacijas, paralelinius pasaulius. Dažnai šio žanro anime vaizduojamos veikėjų kelionės. Pavyzdys: ''Tsubasa Chronicle'' (jap. ツバサ・クロニクル).
* '''Komedijos''' anime gali būti skirstomi į *'''parodijos''' ir *'''slapstick''' (liet. akibrokštas) žanrus. Pasižymi lingvistiniais, vaizdiniais komedijos elementais. PavyzdysPavyzdžiai: ''[[FLCL]]'' (jap. フリクリ), ''Ichigo Mashimaro'' (jap. 苺ましまろ), ''Genshiken'' (jap. げんしけん), ''Sayonara Zetsubou Sensei'' (jap. さよなら絶望先生).
* '''Sci-fi''' anime turi mokslinės fantastikos elementų. Veiksmo vieta ateitis, alternatyvios dabartis ar praeitis. Nauji elektroniniai, kompiuteriniai išradimai. Dažnai siejamas su porūšiu *'''cyberpunk''' (''[[kiberpankas]]'') ar *'''steampunk''' (''[[stimpankas]]''). PavyzdysPavyzdžiai: ''[[Serial Experiments Lain]]'' (jap. シリアルエクスペリメンツレイン), ''[[Ghost in the Shell]]'' (jap. 攻殻機動隊), ''[[Planetes]]'' (jap. プラネテス). ''[[Cyber City Oedo 808]]'' (jap. 電脳都市OEDO808). ''[[Ergo Proxy]]'' (jap. エルゴ プラクシー).
* '''Bishōjo''' (jap. 美少女, graži„graži mergaitėmergaitė“) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yravaizduojamos gražiųgražios mergaičiųmergaitės. Pavyzdys: ''Magic Knight Rayearth'' (jap. 魔法騎士レイアース).
* '''Bishōnen''' (jap. 美少年, gražus„gražus berniukasberniukas“) gali būti naudojamas apibūdinti bet kurį anime, kuriame yravaizduojami gražiųgražūs, elegantiškųelegantiški berniukųberniukai ar vyrųvyrai. PavyzdysPavyzdžiai: ''Fushigi Yuugi'' (jap. ふしぎ 遊戯), ''Yamato Nadeshiko Shichi Henge'' (jap. ヤマトナデシコ七変化).
* '''Ecchi''' (jap. エッチ, atsitiktinė„atsitiktinė erotikaerotika“), tai anime, kuriuose yra erotinio humoro,. pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''[[Love Hina]]'' (jap. ラブ ひな), ''Umisho'' (jap. ケンコー全裸系水泳部 ウミショー).
* '''Hentai''' (jap. 変態, nenormalumas„nenormalumas, iškrypimasiškrypimas“) naudojamas vakaruose apibūdinti pornografinio ir erotinio turinio anime, Japonijoje  – ne tik anime. Šis žanras taip pat skirstomas yra kelis smulkesnius. PavyzdysPavyzdžiai: ''Urotsukidoji'' (jap. うろつき童子), ''Wicked City'' (jap. 妖獣都市), ''La Blue Girl'' (jap. 淫獣学園), ''[[Kite]]'' (jap. カイト).
* '''Josei''' (jap. 女性, jauna„jauna moterismoteris“), tai jaunoms moterims skirtas anime, tai; vienas rečiausių anime žanrų. PavyzdysPavyzdžiai: ''NANA'' (ナナ), ''[[Honey and Clover]]'' (jap. ハチミツとクローバー).
* '''Kodomo''' (jap. 子供, vaikas„vaikas“), tai vaikams skirtas anime, pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''Doraemon'' (jap. ドラえもん), ''Arashi no Yoru ni'' (jap. あらしのよるに).
* '''Mecha'''  – anime arba manga, kuriame vaizduojami dideli robotai, pavyzdys ''[[Mobile Suit Gundam]]'' (jap. 機動戦士ガンダム), ''Sōkyū no Fafner'' (jap. 蒼穹のファフナー), ''Patlabor'' (jap. 機動警察パトレイバー), ''[[Code Geass]]'' (jap. コードギアス 反逆のルルーシュ), ''[[Neon Genesis Evangelion]]'' (jap. 新世紀エヴァンゲリオン).
* '''Moé''' (jap. 萌え)  – anime ar manga, kurių veikėjai labai gyvi ir mieli,. pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''Little Snow Fairy Sugar'' (jap. ちっちゃな雪使いシュガ), ''Ouran High School Host Club'' (jap. 桜蘭高校ホスト部).
* '''Progressive''', tai meniniai filmai arba labai stilizuoti anime,. pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''Manie-manie'' (jap. 迷宮物語), ''Hoshi no koe'' (jap. ほしのこえ), ''Studio 4&nbsp;°C'' darbai.
* '''Seinen''' (jap. 青年) anime ir manga skirti paaugliams ir jauniems suaugusiems. PavyzdysPavyzdžiai: ''[[Oh My Goddess!]]'' (jap. ああっ女神さまっ!), ''Ef  – a Tale of Memories'', ''Haibane Renmei'' (jap. 灰羽連盟), ''Nodame Cantabile'' (jap. のだめカンタービレ).
* '''Slice of life''', tai gyvenimiški anime apie daugiau ar mažiau realius išgyvenimus, situacijas. Šiam žanrui dažnai būdingi komedijos ar dramos elementai. PavyzdysPavyzdžiai: ''Bartender'' (jap. バーテンダー), ''Binbou Shimai Monogatari'' (jap. 貧乏姉妹物語), ''NieA Under 7'' (jap. ニア アンダーセブン), ''[[Welcome to the N.H.K.]] (jap. N・H・Kにようこそ!).
* '''Sentai/Super Sentai''' (jap. 戦隊, kovotojų„kovotojų komandakomanda“) apibūdina superdidvyrių komandą,. pavyzdžiui,Pavyzdys: ''Cyborg 009'' (サイボーグ009).
* '''Shōjo''' (jap. 少女, mergaitė„mergaitė“), tai anime ar manga, skirta mergaitėms,. pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''[[Fruits Basket]]'' (jap. フルーツバスケット), ''[[Lovely Complex]]'' (jap. ラブ★コン), ''[[Bokura ga ita]]'' (jap. 僕等がいた).
* '''Fantasy''' anime, pasižymintis nerealiomis, legendomis, mitais paremtomis istorijomis, veikėjais. Dažnai susijęs su magija, mitiniais padarais, nuotykiais ir veiksmu. PavyzdysPavyzdžiai: ''[[Vampire Hunter D:Bloodlust]]'' (jap. バンパイアハンターD), ''Demon City Shinjuku'' (jap. 魔界都市 新宿), ''[[Fate/stay night]]'' (jap. フェイト/ステイナイト), ''[[xxxholic]]'' (jap. XXX ホリック).
** ''' Mahō shōjo''' (jap. 魔法少女)  – smulkesnis žanras, naudojamas apibūdinti magiškų galių turinčias mergaites. PavyzdysPavyzdžiai: ''[[Sailor Moon]]'' (jap. 美少女戦士セーラームーン), ''[[Cardcaptor Sakura]]'' (jap. カードキャプターさくら), ''Mahou Shoujo Tai Arusu'' (jap. 魔法少女隊アルス), ''Zero no Tsukaima'' (jap. ゼロの使い魔).
* '''Shōjo-ai/yuri''': (jap. 少女愛 mergaičių„mergaičių meilėmeilė“, 百合 lelija„lelija“), apibūdina anime ar manga, kurioje vaizduojama meilė tarp merginų,. pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''Revolutionary Girl Utena'' (jap. 少女 革命 ウテナ), ''Maria-sama ga Miteru'' (jap. マリア様がみてる), ''[[My-HiME]]''.
* '''Shōnen''' (jap. 少年 berniukas)  – tai anime ar manga, skirti berniukams,. pavyzdžiui,Pavyzdžiai: ''[[Dragon Ball Z]]'' (jap. ドラゴンボールZ), ''[[Naruto]]'' (jap. ナルト), ''[[Fullmetal Alchemist]]'' (jap. 鋼の錬金術師), ''Tenjou Tenge'' (jap. 天上天下).
** '''Mahō shōnen''' (jap. 魔法少年 magiškas„magiškas berniukasberniukas“) atitinka ''Mahō shōjo'', tik vaizduojami berniukai. PavyzdysPavyzdžiai: ''DNAngel'', ''D. Gray-man'' (jap. ディー・グレイマン).
* '''Shōnen-ai/yaoi''' (jap. 少年愛 berniukų„berniukų meilėmeilė“), apibūdina anime ar manga, kuriuose vaizduojama meilė tarp vaikinų. Šis terminas Japonijoje mažai vartojamas dėl sąsajų su pedofilija, ir yra pakeistas terminu „berniukų meilė“. PavyzdysPavyzdžiai: ''Ai no Kusabi'' (jap. 間の楔). ''Zetsuai-1989-'' (jap. 絶愛-1989-). ''Gravitation'' (jap. グラビテーション). ''Sekaiichi hatsukoi'' (jap. 世界一初恋)
 
Kai kurie anime yra kuriami labai siaurai auditorijai, netgi siauresnei negu aukščiau aprašyti žanrai. Pavyzdžiui, ''[[Initial D]]'' (頭文字(イニシャル), ''éX-Driver'' (エクスドライバ) yra apie gatvės lenktynes ir automobilių tiuningavimą. ''Ashita No Joe'' (Rytojaus Džo, あしたのジョー)  – apie [[Boksas|boksą]].
 
=== Muzika ===
Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Televizijos anime serialų serijos pasižymi įžangine ir baigiamąja dainomis, įdainuojamomis [[J-pop|Japonijos popmuzikos]] ar [[rokas|roko]] atlikėjų. Dažniausiai muzika anime naudojama fone, kaip pagalbinė priemonė pasakojimo siužeto eigai rutulioti arba paprasčiausiai animuotoms scenoms papuošti, sukuriant norimą atmosferą, paryškinant įtampą ar užsimenant apie artėjantį veiksmą. Kai kada kartu su anime išleidžiami jų [[garso takelis|garso takeliai]],<ref>{{cite web|title=Original Soundtrack (OST)|url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=74|website=Anime News Network|publisher=ANN|accessdate=2014-10-15}}</ref> paklausa ir pelningumu [[muzika Japonijoje|Japonijos muzikos rinkoje]] nenusileidžiantys muzikiniams albumams.
Muzika anime yra svarbus meninis elementas. Anime filmų [[garso takelis|garso takeliai]] labai pelningi [[muzika Japonijoje|Japonijos muzikos rinkoje]], kartais jų paklausa nenusileidžia muzikinių albumų paklausai. Dėl šios priežasties anime muziką dažnai kuria ir atlieka garsiausi kompozitoriai ir [[J-pop|Japonijos popmuzikos]] atlikėjai. Anime serijos su įžanga ({{en|opening credits}}) turi įžanginę dainą ({{en|opening song}}). Dažniausiai muzika anime naudojama fone, ši muzika pritaikoma esančiai scenai, pavyzdžiui, „Neon Genesis Evangelion“ (新世紀エヴァンゲリオン) daina „Decisive Battle“ grojama, kai veikėjai ruošiasi mūšiui, skamba sunkūs bugnų dužiai ir karinis stilius, kuris paryškina įtampą ir užsimena apie artėjantį veiksmą.
 
== Anime pateikimo rūšysformatai ==
DaugumaDaugumą anime galikūrinių butigalima suskirtytisuskirstyti į tris kategorijas:
* '''Filmai''' – tai anime forma, dažniausiai pristatoma [[kino teatras|kino teatruose]], pasižymi didžiausiu biudžetu ir geriausia vaizdo kokybe bei kai kada rekordiškai didelėmis pajamomis. Kai kada anime filmai, ypač trumpametražiai, išleidžiami tik kino ar anime festivalių metu. Pavyzdžiui, „Winter Days“ (jap. 冬の日) ir „Legend of the Forest“ (jap. 森の伝説). Be įprastų anime filmų, kino teatruose rodomi ir filmų rinkiniai, vadinamieji serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Tokie filmai paprastai pasižymi kiek ilgesne trukme.
 
* '''Televizijos serialai''' yra– tai anime rūšisforma, rodoma per [[televizija|televiziją]] reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybės nei OVA ([[OVA|Original Video Animation]], オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmaisfilmai, nes biudžetas yrapaskirstomas padalijamastolygiai daugeliuivisoms serijųserijoms. DaugumaPaprastai daliųserialo yraserija užpildo apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas serialo sezonas paprastai apimasusideda iš 26 serijasserijų, tačiau yra nemažaiir animetokių serialų, rodomųkurie rodomi tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą ({{en|opening/ending credits}}), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos ({{en|eyecatch}}, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: ''Rental Magica, D. Gray-Man'')
 
* '''OVA''' ('''Original Video Animation''', kartais '''OAV'''  – '''Original Animated Video''', オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmaiforma, publikai pristatomipristatoma iškart [[vaizdajuostė|vaizdajuosčių]] ([[VHS]]) arba optinių plokštelių ([[DVD]], [[HD DVD]], [[Blu-ray]]) pavidalu, tačiau paprastai kino teatruose nerodominerodoma.<ref name="Gilles"/><ref>{{cite web | url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=35 | title=Original Animation Video (OAV/OVA) | publisher=Anime News Network | accessdate=2013-09-05}}</ref> OVA (trump. オーヴィエー) galiGali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas. Interneto išplitimas privedė prie to, kad kai kurie animatoriai ėmė platinti savo kūrinius elektroninėje terpėje, formate ONA (Original Net Anime).<ref>{{cite web | url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=37 | title=Original Net Anime (ONA) | publisher=Anime News Network | accessdate=2013-09-05}}</ref>
Teminė daina (kartais naudojama kaip įžanginė daina) dažniausiai sutampa su bendru anime stiliumi. Pabaigos daina naudojama kaip komentaras apie visą anime, dažnai paryškinant konkrečią svarbią sceną. Įžangos ir pabaigos dainos neretai atliekamos populiarių atlikėjų. Tokiu būdu dainos tampa labai svarbia anime programos dalimi. Svarbios ne tik dainos. ''[[Seiyū]]'' ({{ja|声優}}), „balso aktoriai“, kartais išleidžia savo kūrinius [[kompaktinė plokštelė|kompaktinėmis plokštelėmis]]. Plokštelėse įrašyti ''seiyū'' pokalbiai su publika apie save. Kitas anime plokštelių tipas yra ''Drama CD'', jame būna dainos ir įrašai, kuriuose seiyū pasakoja istorijas, dažnai neįtrauktas į pagrindinį anime.
 
* '''ONA''' ('''Original Net Anime''') – anime forma, išplitusi kartu su interneto sklaida, animatoriams ėmus platinti savo kūrinius elektroninėje terpėje<ref>{{cite web | url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=37 | title=Original Net Anime (ONA) | publisher=Anime News Network | accessdate=2013-09-05}}</ref>
== Anime pateikimo rūšys ==
Dauguma anime gali buti suskirtyti į tris kategorijas:
* '''Filmai''' dažniausiai pristatomi [[kino teatras|kino teatruose]], turi didžiausią biudžetą ir geriausią vaizdo kokybę. Anime filmai tokie kaip „[[Akira]]“, „[[Ghost in the Shell]]“ (jap. 攻殻機動隊) ir „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ ({{En|Spirited Away}}, jap. 千と千尋の神隠し) muša pelno rekordus. Kai kurie anime filmai išleidžiami tik per filmų ar anime festivalius, jie dažnai yra trumpesni, pavyzdžiui, „Winter Days“ (jap. 冬の日), ir „Legend of the Forest“ (jap. 森の伝説). Kitas filmų tipas yra surinkti filmai, taip pat pristatomi teatruose. Tai televizijos serialai, dėl įvairių priežasčių sujungti į vieną filmą. Jie gali būti ilgesni negu įprastas filmas.
* '''Televizijos serialai''' yra anime rūšis, rodoma per [[televizija|televiziją]] reguliariu laiku. Serialai dažniausiai yra prastesnės kokybės nei OVA ([[OVA|Original Video Animation]], オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) ar filmais, nes biudžetas yra padalijamas daugeliui serijų. Dauguma dalių yra apie 23 minučių ilgio, kad būtų užpildyta 30 minučių eterio laiko kartu su reklamomis. Vienas sezonas paprastai apima 26 serijas, tačiau yra nemažai anime, rodomų tik po pusę sezono (13 serijų). Dauguma televizijos serialų turi savo įžangą ir pabaigą ({{en|opening/ending credits}}), taip pat dažnai turi labai trumpą sceną, kuri rodoma prieš ir po reklamos ({{en|eyecatch}}, JAV atitikmuo „bumper“). Serijos pabaigoje dažnai pateikiama kitos serijos apžvalga. (Pavyzdžiai: ''Rental Magica, D. Gray-Man'')
* '''OVA''' ('''Original Video Animation''', kartais '''OAV''' – '''Original Animated Video''', オリジナル・ヴィデオ・アニメーション) yra anime filmai, publikai pristatomi iškart [[vaizdajuostė|vaizdajuosčių]] ([[VHS]]) arba optinių plokštelių ([[DVD]], [[HD DVD]], [[Blu-ray]]) pavidalu, tačiau paprastai kino teatruose nerodomi.<ref name="Gilles"/><ref>{{cite web | url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=35 | title=Original Animation Video (OAV/OVA) | publisher=Anime News Network | accessdate=2013-09-05}}</ref> OVA (trump. オーヴィエー) gali būti kelių dalių, jų kiekis neribotas. Interneto išplitimas privedė prie to, kad kai kurie animatoriai ėmė platinti savo kūrinius elektroninėje terpėje, formate ONA (Original Net Anime).<ref>{{cite web | url=http://www.animenewsnetwork.com/encyclopedia/lexicon.php?id=37 | title=Original Net Anime (ONA) | publisher=Anime News Network | accessdate=2013-09-05}}</ref>
 
Dažnai vieno pavadinimoNeretai anime pateikimokūriniai rūšysplatinami galikeliuose būtiformatuose. keliosPavyzdžiui, pvz.,pasakojimas pradedamapradedamas televizijos serialu, pagal kurį vėliau sukuriamas filmas. Vienas iš tokių  – „Tenchi muyo!“ (天地無用!), išleistas kaip OVA,. vėliauVėliau sukurtipratęstas trystrejais filmai,filmais trysir televizijos serialai,serialais irbei darkeletu kelispecialių specialūsTV epizodaiserijų. Ne visada siužetas tęsiamas chronologiškai, t. y., kai kurios tolesnės dalys gali būti pirmųjų priešistorė.
 
== PlatinimasĮtaka ir platinimas Vakaruose ==
[[Vaizdas:Akihabara picture.jpg|thumb|Tokijo rajonas [[Akihabara]] laikomas ''[[otaku]]'' subkultūros centru Japonijoje.]]
 
Paskutiniajame XX a. dešimtmetyje [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]] pasireiškus anime populiarumo bumui, tai greitai tapo pelninga verslo šaka. [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas „[[Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje]]“ tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „[[Oskaras|Oskaro]]“ apdovanojimą.<ref>http://oscar.go.com/photos/themed-galleries/special/oscar-surprises/media/spirited-2</ref> Pasaulyje ėmė gausėti anime gerbėjų, kuriuos domino kontrastingumas vakarietiškai animacijai, gretos. Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta anime entuziastų kurtą [[fanfiction]] ir [[fanart]] produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir [[AMV|muzikinius anime videoklipus]].<ref name="Brenner"/> Pradėta burti anime klubus, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti anime suvažiavimus,<ref name="Gilles">Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2</ref> kaip antai „[[Comiket]]“, kuriuose vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su anime ir manga, pvz., [[cosplay]] kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.<ref name="Brenner"/> Kitose šalyse per anime globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip ''[[otaku]]'', žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti anime ir manga gerbėjus.<ref name="Brenner"/>
=== Paklausa Vakaruose ===
Veikėjai ir siužetas yra svarbūs anime atributai. Nors ir pasitaiko epizodiškų serialų, paprastai anime turi gerai išvystytą siužetą, o veikėjai laikui bėgant subręsta (tai nebūdinga vakarietiškai animacijai). Toks anime kūrimo būdas būdingas didesnei grupei žmonių Japonijoje negu [[Vakarų pasaulis|Vakaruose]]. Tie, kurie anksčiau į animaciją žiūrėjo tik kaip į vaikams skirtą kūrinį, pamažu požiūrį pakeitė, mat anime jau nebesistengiama įsprausti į siaurus veiksmo ir komedijos rėmus.<ref name="LDiena"/> Anime gerbėjų gretos pasaulyje ėmė gausėti, pradėjo burtis anime klubai, kurie, savo ruožtu, paskatino rengti anime suvažiavimus,<ref name="Gilles">Poitras, Gilles (2000). Anime Essentials: Every Thing a Fan Needs to Know. Stone Bridge Press. pp. 7–115. ISBN 978-1-880656-53-2</ref> tokius kaip „[[Comiket]]“, kur vyksta įvairūs pramoginiai renginiai, susiję su anime ir manga, pvz., [[cosplay]] kostiumų konkursai, aptariamos industrijų aktualijos ir pan.<ref name="Brenner"/> Kitose šalyse per anime globalizacijos būdu ėmė plisti japonų kultūra ir šią mediją populiarinantys žodžiai, tokie kaip ''[[otaku]]'', žeminantis japonų kalbos terminas, paprastai vartojamas apibūdinti anime ir manga gerbėjus.<ref name="Brenner"/> Tai tapo pelninga verslo šaka vakarų šalyse, nes kai kurie vakarams pritaikyti anime (tokie kaip „[[Astro Boy]]“ (jap. Tetsuwan Atomu, 鉄腕 アトム), susilaukė sėkmės. [[Hajao Mijadzakis|Hajao Mijadzakio]] filmas „Stebuklingi Šihiros nuotykiai Dvasių pasaulyje“ tapo pirmuoju užsienio animaciniu filmu, pelniusiu „[[Oskaras|Oskaro]]“ apdovanojimą.<ref>http://oscar.go.com/photos/themed-galleries/special/oscar-surprises/media/spirited-2</ref> Atsižvelgiant į japoniškos produkcijos populiarėjimą ir sėkmę, imta platinta anime entuziastų kurtą [[fanfiction]] ir [[fanart]] produkciją, kaip antai kompiuterio darbalaukio paveikslėlius ir [[AMV|muzikinius anime videoklipus]].<ref name="Brenner"/>
 
=== Lietuvoje ===
eilutė 105 ⟶ 100:
 
=== Licencijavimas ===
Už Japonijos ribų anime platinami su vertimu titruojant ar [[dubliavimas|dubliuojant]], DVD diskuose garso takelis japonų kalba išlaikomas. AnimeKartais, taipsiekiant patturinį galipritaikyti būtitikslinės pritaikytiauditorijos toskilmės šalies kultūrai, kadanime irlokalizuojami. kitųPasitaiko šaliųatvejų, žmonėskai galėtųlokalizuojančios suprasti.šalies Kaikompanijos kuriospasirenka kompanijos galikūrinių pašalinti tose anime filmųkultūrose prieštaringai vertinamą turinį –. taipTokia buvopraktika elgiamasitaikyta anksčiau, kai japonų animacija žengė pirmuosius žingsnius užsienyje. Paskutiniu metu taip daroma retai, siekiant kuo tiksliau išlaikyti originalą.originalų Anime, kurie buvo specialiai pritaikyti televizijai, gali būti išleisti DVD be papildomų iškarpymų (pvz., ''Blue Gender'', ブルージェンダー)turinį.
 
=== Mėgėjiškas titravimas ===
eilutė 115 ⟶ 110:
 
== Literatūra ==
* Baricordi, Andrea (2000  m. gruodis). ''Anime: A Guide to Japanese Animation (1958–1988)''. Montreal, Quebec, Canada: Protoculture Inc.. ISBN 2-9805759-0-9.
* Brenner, Robin (2007). ''Understanding Manga and Anime''. Libraries Unlimited. ISBN 978-1-59158-332-5.
* Patten, Fred (2004). ''Watching Anime, Reading Manga: 25 Years of Essays and Reviews''. Stone Bridge Press. ISBN 1-880656-92-2.
eilutė 127 ⟶ 122:
{{Commons|Category:Anime}}
{{Vikižodynas|anime}}
* [http://www.animenewsnetwork.com/ Anime News Network]  – informacija apie anime serialus, manga, animacijos studijas, kūrėjus ir kt. (anglų k.)
* [http://anidb.net/ AniDB]  – anime duombazė (anglų k.)
* [http://www.animezona.net Anime Zona]  – viena iš seniausių Lietuvoje anime ir manga bendruomenių
 
{{SavStr}}