Pietų Tailandas: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Floating_Huts.jpg|thumb|left|200px|Trobelės, Khao Sok nacionalinis parkas, Surat ThaniSurathani]]

Vakarinė pakrantė yra stati, tuo tarpu rytų pusėje dominuoja upės. Didžiausia upė pietuose - Tapi, tekanti [[Surat ThaniSurathani provincija|Surat ThaniSurathani provincijoje]], kuri kartu su Phum Duang užima daugiau nei 8000 km² ploto. Mažesnės upės: Pattani, Saiburi, Krabi ir Trang. Didžiausias ežeras pietuose tai [[Songkhla]] ežeras (1040 km²). DidžiausiasdirbtinisDidžiausias dirbtinis ežeras tai Chiao Lan (Ratchaprapha Dam), užimantis 165 km² plotą Khao Sok nacionaliniame parke, Surat Thani provincijoje.

Pusiasalio viduryje driekiasi keletas kalnų grandinių, kurių aukščiausia viršūnė - Khao Luang, 1 835 m, [[Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarato provincija|Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarato provincijoje]]. Tarp Kra sąsmaukos ir Phuketo salos driekiasi kalnai vadinami Puketo grandine, kurikurie susijungia su [[Tanao Si kalnai|Tanao Si kalnais]] šiaurėje. Beveik lygiagrečiai su PuketograndinePuketo grandine, tačiau 100 km į rytus, driekiasi Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarat arba Banthat grandinė nuo salų [[Samujis]], Ko Pha Ngan ir Ko Tao Surat Thani provincijoje ir baigiasi [[Malaizija|Malaizijos]] pasienyje. Siena su Malaizija formuoja Sankalakhiri grandinė, kuri kartais yra skirstoma į Patanis, Taluban ir Songkhla grandines. Malaizijos pasienyjepakylapasienyje pakyla Titiwangsa grandinė.

Malajų pusiasalis buvo apgyvendintas nuo priešistorinių laikų. Archeologiniai radiniai byloja, kad keletas urvų buvo naudojami kaip gyvenamieji namai, o kiti kaip laidojimo vietosevietos. Seniausi palaikai buvo rasti Lang Rongrien urve, kurie siekia nuo 38.000 iki 27.000 metų prieš mūsų erą.

Pirmajame tūkstantmetyje kinų metraščiuose buvo paminėtas keletas pajūrio miestų ar miestų-valstybių. Tačiau tikslios geografinės vietos nebuvo užfiksuotos, todėl yra sudėtinga tapatinti šiuos miestus su vėlesnėmis gyvenvietėmis. Svarbiausias iš šių valstybių buvo [[Langkasuka]], kuris yra paprastai laikomas [[Patanio karalystė|Patanio karalystės]] pradininku; [[Tambralinga]] tikriausiai Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarat karalystės pradininkas arba P'an-p'an miestas Phunphino rajone ir Surat ThaniSurathani, kuris tikriausiai buvo įsikūręs Tapi upės Bandono įlankoje. Šie miestai buvo labaiįtakotilabai įtakoti Indijos kultūros ir priėmė [[Brahmanas|brahmanų]] ar [[Budizmas|budistų]] religijas. Kai [[Šrividžaja]] išplėtė savo įtakos sferą, šie miestai tapo jos vasališkai pavaldžiomis valstybėmis. Chaiya miestas [[Surat ThaniSurathani provincija|Surat ThaniSurathani provincijoje]] turi keletą griuvėsių iš Šrividžaja valstybės laikų ir tikriausiai buvo karalystėsregioninėkaralystės regioninė sostinė. Kai kurie tajų istorikai netgi teigia, kad Chaiya kai kurį laiką buvo karalystės sostinė, tačiau tai yra ginčijama.

Po to kai Šrividžaja prarado savo įtaką, Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarat tapo dominuojančia karalyste regione. Tačiau karaliaus [[Ramkhamhaengas|Ramkhamhaengo]] valdymo metais, tajų įtaka pasiekė Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarat. Pagal Ramkhamhaengo užrašus, Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarat karalystė buvo Sukotajaus vasalu. Vėlesniais laikotarpiais, NakhonSi ThammaratNakhonsithammarat tapo [[Ajutajos karalystė|Ajutajos karalystės]] vasalu.

XIX a. pabaibojepabaigoje ''thesaphibano'' reformų metu Nakhon Si ThammaratNakhonsithammarat ir Patanis buvo įtraukti į centrinę valstybę. Teritorija buvo suskirstyta į 5 monthonus, kurie turėjo kontroliuoti miestus-valstybes (mueang). Mažesni mueang buvo sujungti su didesniais ir tokiu buvo buvo sukurtos 14 dabartinių provincijų. 1909 m. Britų-Siamo sutartis nubrėžė sieną tarp Tailando ir Malaizijos. Kedahas perėjo į Britų kontrolę, o Patanis liko Siamui.

Pagrindinė kalba – tai Pietųpietų tajų ({{th|ภาษาไทยใต้}} [pʰaːsǎː tʰajtâːj]), taip pat žinoma kaip '''Pak Thai''' arba '''Dambro''' ({{th|ภาษาตามโพร}} [pʰaːsǎː taːmpʰroː]), kuri priklauso pietvakarių Tajųtajų kalbos grupei, kuria kalbama 14 Pietų Tailando provincijose ir mažuose bendruomenėse šiaurės Malaizijos valstijose. Ja kalba maždaug penki milijonai žmonių. Dauguma žmonių taip pat laisvai kalba arba supranta centrinį [[Tajų kalba|tajų]] dialektą.