Klaipėdos jūrų uostas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 40:
 
[[Vaizdas:Kruiziniu_laivu_terminalas.JPG|thumb|[[Kruizinių_ir_karinių_laivų_terminalas|Kruizinis laivas Klaipėdos kruizinių ir karinių laivų terminale]]]]
Klaipėdos uostas iš kitų išsiskiria apsauginių [[molas|molų]] ir kitų hidrotechnikos statinių – krantinių, prieplaukų išdėstymu ir paskirtimi.{{šaltinis}} Išskirtinį Klaipėdos uosto bruožą{{šaltinis}} sudaro jūros vartų konstrukcija. Jame nėra [[avanuostas|avanuosto]], nuo bangavimo apsaugotos jūrinės akvatorijos, kas būdinga daugeliui pasaulio uostų. Į Klaipėdos sąsiaurį arba uostą laivai įplaukia ir išplaukia pro tiesią liniją{{šaltinis}}, nutiestą šiaurės vakarų kryptimi. Tokia uosto konstrukcija nevisiškai apsaugo uosto akvatoriją nuo bangų įtakos. [[Štormas|Štormo]] metu, gana stiprios [[Jūros banga|bangos]] jaučiamos net ties [[Akmena (upė)|Danės]] upe (apie 5 km nuo jūros vartų).
 
Klaipėdos uostas yra vienas avaringiausių uostų pasaulyje.{{šaltinis}} Jis nusėtas daugybe laivų skenduolių.{{šaltinis}} Prišvartuoti laivą Klaipėdos uoste yra labai sudėtinga.{{šaltinis}} Net didelę patirtį turintys [[laivo kapitonas|kapitonai]] švartavimo darbus palieka [[locmanas|locmanams]].{{šaltinis}} Per dieną švartavimosi principas gali pasikeisti 20 kartų.{{šaltinis}} Tai lemia išskirtiniai{{šaltinis}} Klaipėdos uosto fenomenai: trauklys, blaškeva ir vandensrūva.
 
* Trauklys – tai žemo dažnio ilgaperiodės bangos, kurios trūkčioja laivą. Jų poveikio kartais neišlaiko net stipriausi laivus prie krantinės laikantys [[Lynas (virvė)|lynai]]. Lynai tokiu atveju trūksta, kaip plonyčiai siūleliai.