Velnias: Skirtumas tarp puslapio versijų

68 pridėti baitai ,  prieš 6 metus
S
Atmestas 86.100.35.75 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Alvydas keitimas)
No edit summary
S (Atmestas 86.100.35.75 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Alvydas keitimas))
'''Velnias''' ('''Kaulinis senis''') – chtoninė senovės lietuvių mitologinė figūra. Požemio dvasia, sauganti žemėje slypinčius, žmonių paslėptus, užkeiktus lobius. Velnias ypač artimai susijęs su mirusiųjų pasauliu. Pagrindinė velnio pareiga – saugoti žemės lobius, globoti vargšus, neturtingus, bet bausti nesąžiningus žmones, skriaudėjus, gobšuolius, piktadarius, girtuoklius.
 
Kartais velnias laikomas – požemių, pelekapelkių dievu, kalviu. Kai kurių autorių (pvz., [[Algirdas Julijus Greimas|Greimo]]) manymu – dar ir karo dievas.
 
Pavadinimas yra tos pačios šaknies kaip '''vėlė''', '''velė''', '''vėlinės''', '''velionis''', '''vėliukas'''. Tokiais vardais [[pagonybė]]s laikais buvo vadinamos teisingųjų žmonių vėlės. Dėl to ir velnias buvo geroji būtybė, artimai bendravusi su gyvais žmonėmis. Jis padėdavo siekiantiems geresnio gyvenimo, baudė klastingus išdavikus. Nuskriaustą ar užmuštą žmogų velnias atgaivindavo, duodavo jam turto, o užmušėją nužudydavo.
 
KRCSeniausiuose NESAMONESmituose Velniai artimi dvaselėms [[kaukas|Kaukams]], gyvenantiems požemiuose ir saugantiems žemėje esančius obiuslobius bei vandenį, reikalingą augalijai. Sausros metu šias dvasias persekioja ir užmuša dievaitis [[Perkūnas]]. Taip pat Perkūnas muša mažų žmogelių pavidalo būtybes – barstukus, velnius, skolinusius žmonėms pinigus.
 
Velniai buvo vaizduojami ornitomorfiniu arba zoomorfiniu pavidalu: paukščiu (varna, juodvarniu, antimi), gyvuliu (katinu, lape, ežiu, jaučiu, arkliu), ropliu (gyvate, žalčiu). Kartai buvo antropomorfinės būtybės (mažiuku žmogeliuku su žalia kepure, jaunuoliu, vokietuku ir pan.). Gyveno velniai miškuose, pelkėse, urvuose, šakų krūvose, po akmenimis ar velėnomis, požemiuose.