Baltai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Atmestas 78.56.70.234 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Dirgela keitimas) |
|||
Eilutė 17:
Pasak A. Girininko ir jo sekėjų, baltus laikyti Rytų Pabaltijo autochtonais leidžia šiame regione fiksuojamas europinių analogų neturintis archeologinių kultūrų raidos tęstinumas, kiekvienai naujai poledynmečio kultūrai savaimingai išsirutuliojant iš jos pirmtakės. Naujosios baltų kilmės teorijos šalininkai ypač akcentuoja menką „virvelininkų“ kultūrų įtaką, laikant juos pietiniais indoeuropiečiais, o vietinius poledynmečio gyventojus - šiauriniais indoeuropiečiais. Indoeuropiečių prokalbės skilimas ir protėvynės paieškos nukeliamos į laikus prieš 6000 metų. Kaip alternatyva indoeuropiečių prokalbės tyrimams buvo pateiktas tolimų kalbinių grupių nostratinių bendrybių egzistavimas. Esminiu kalbinių grupių formavimosi pradžios laikotarpiu Europoje reikėtų laikyti paskutinio ledynmečio išplitimą ir jo traukimasi.
Seniausiais žinomais Rytų Pabaltijo autochtonais baltus verčia laikyti, pasak „A. Girininko mokyklos“ atstovų, ir daugybė [[finougrai|finougrų]] kalbų ūkinės buitinės srities [[baltizmas|baltizmų]],– į finų kalbas jie galėjo patekti tik vykstant medžiotojų bei žvejų protofinų ir sėslių protobaltų [[metizacija]]i, o archeologijos duomenys aiškiai rodo, kad Rytų Europos šiaurvakariuose nesėslių Šukinės duobelinės keramikos kultūros nešėjų, t. y. [[protofinai|protofinų]], ir sėslių vietos gyventojų metizacija intensyviausia buvusi V–III tūkstm. pr. m. e.
=== Baltiškos archeologinės kultūros ===
| |||