Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 70:
Galutinai dėl puolimo apsispręsta 1940 m. gruodžio mėnesį, po nesėkmingo [[Britanijos mūšis|Britanijos mūšio]]. „Barbarosos“ planas (''Fall Barbarossa''), pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus ir imperatoriaus [[Frydrichas I Barbarosa|Frydricho I Barbarosos]] garbei,<ref name=slaptai>[http://www.slaptai.lt/index.php/zvalgyba-kontrzvalgyba/4419-puolimo-planas-buvo-pavadintas-sventosios-romos-imperijos-vokieciu-karaliaus-garbei.html slaptai.lt G. Aukštuolis Puolimo planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus garbei]</ref> buvo patvirtintas [[1940]] m. [[gruodžio 18]] d. fiurerio direktyva Nr. 21. Tik nuo 1941 m. sausio 18 d. planuojamas puolimas pradėtas vadinti ir „Barbarosos operacija“ (''Unternehmen Barbarossa'').
Direktyvoje Nr.21 apibrėžti pagrindiniai operacijos tikslai. Numatyti du pagrindiniai puolimo frontai, kuriuos skyrė Pripetės pelkės. Šiaurinėje dalyje buvo numatytas dviejų armijų grupių puolimas. Vienos armijų grupės tikslas buvo Leningradas, po to pasukant link Maskvos. Kita armijų grupė turėjo sutriuškinti sovietų pajėgas Baltarusijoje. Piečiau Pripetės pelkių veikianti armijų grupė turėjo užimti Kijevą ir Donieco baseiną.
Siekiant išvengti Napoleono nesėkmės, kai į didelę šalį įsiveržė viena didelė kariuomenė, pagal „Barbarosos planą“ į Sovietų Sąjungą turėjo įsiveržti trys armijų grupės:▼
▲
* Armijų grupė „Šiaurė“, sudaryta iš 31 divizijos, iš Rytų Prūsijos turėjo pulti Pabaltijo ir Leningrado kryptimi. Suomija, maždaug po trijų savaičių nuo karo pradžios turėjo pulti Karelijoje su 14 divizijų.
* Armijų grupė „Centras“, sudaryta iš 57 divizijų, turėjo pulti per Baltarusiją link Smolensko ir Maskvos.
| |||