Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 62:
Nuo 1940 birželio 18 d. Aukščiausioji sausumos kariuomenės vadovybė (OKH) planavo sumažinti kariuomenę nuo 165 iki 120 divizijų, taip atlaisvinant darbo jėgą karo pramonei.<ref>Franz Halder: Kriegstagebuch. Band 1, S. 360 (18. Juni 1940).</ref> Karinis laivynas ir luftvafė turėjo tęsti karą prie Jungtinę Karalystę, kuri tebekariavo ir po svarbiausios sąjungininkės Prancūzijos kapituliacijos birželio 25 d. 1940 m. liepos 13 d. Hitleris įsakė demobilizuoti 35 divizijas.<ref>Christoph Studt: Das Dritte Reich in Daten. C.H. Beck Verlag, München 2002, ISBN 3-406-47635-X, S. 135.</ref> Tos pačios dienos laiške [[Benito Mussolini]] jis rašė, kad tai nereiškia, kad atsisakoma tolimesnio karo planų, nes demobilizuotos pajėgos gali būti vėl mobilizuotos per 48 valandas. 1940 m. liepos 16 d. Hitleris įsakė ruoštis įsiveržimui į Angliją pagal karinių jūrų pajėgų planus ([[Jūrų_liūtas_(operacija)|operacija "Jūrų liūtas"]]). Liepos 19 d. Hitleris kreipėsi į britų vyriausybę siūlydamas pripažinti Europos perdalinimą ir baigti karą. Liepos 22 d. britų užsienio reikalų ministras lordas Halifax atmetė Hiterio pasiūlymą.
 
Liepos 21 d. vyriausiems kariuomenės vadams Hitleris paaiškino, kad Anglija tęsia karą su Vokietija tikėdamasi sudaryti sąjungą su Rusija ir JAV. Dėl to armijos vadovybei reikia "užsiimti Rusijos problema" ir tam "mintyse nusiteikti". Aukščiausiajai Vermachto vadovybei, taigi ir A.Hitleriui, nebuvo žinomas tikslus sovietų kariuomenės divizijų, tankų ir lėktuvų skaičius. A.Hitleris tikėjosi nesunkiai ir greitai nugalėti Sovietų Sąjungą, kurią laikė atsilikusia, po didžiųjų valymų sunaikinusia didžiąją dalį savo karininkijos, tarp jų vokiečių skaičiavimu buvo 90 proc. generolų ir 80 proc. pulkininkų. Šį įsitikinimą sustiprino prastas sovietų kariuomenės pasirodymas [[Žiemos karas|Žiemos kare]], kur Raudonoji armija patyrė didelius žmogiškuosius ir materialinius nuostolius, nors kovojo su mažesne ir techniškai menkiau aprūpinta suomių kariuomene. Vokiečiai taip pat tikėjosi, kad juos rems sovietų okupuotų Baltijos valstybių gyventojai ir kitos grupės: ukrainiečiai, baltarusiai, [[Dono kazokai]], vokiečių kolonistai. [[Walther von Brauchitsch]] pasiūlė Halderio inicijuotą planą: Raudonąją armiją būtų galima sumušti per 4-6 savaites ir taip sunaikinti jos puolimo galimybes, tuo pačiu perimant Vokietijos kontrolėn [[Ukraina|Ukrainą]], [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]] ir [[Suomija|Suomiją]].
 
1940 m. liepos 31 d. Hitleris savo sprendimą dėl karo su Sovietų Sąjunga išsakė Vyriausiajai vermachto vadovybei. Nuo 1940 m. liepos [[Vyriausioji vermachto vadovybė]] (OKW), [[Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė (vermachtas)|Vyriausioji sausumos kariuomenės vadovybė]] (OKH) ir [[Vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė (vermachtas)|Vyriausioji karinio jūrų laivyno vadovybė]] (OKM) pradėjo rengti riboto karo prieš Sovietų Sąjungą planus, kurie vadinti „Rytų operacijos studija“ (OKW), „Rytų operacijos planu“ (OKH) ir „Apmąstymai apie Rusiją“ (OKM) bei kodiniu pavadinimu „Fritz“. Šios studijos iki 1940 m. gruodžio 5 d. buvo apjungtos ir pateiktos Hitleriui. Nuo tada bendras planas turėjo kodinį pavadinimą „Otto“.