Raoul Dufy: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SubRE (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Raulis Diufi | paveikslėlis = | paveikslėlio apibūdinimas = | paveikslėlio dydis = 180px | gimimo data = {{Gimė|1877|06|...
 
SubRE (aptarimas | indėlis)
Eilutė 36:
Raulis Diufi gimė 1877 m. birželio 3 d. [[Havras|Havre]]. 1892 m. pradėjo mokytis Havro savivaldybės dailės mokyklos vakarinėse klasėse. Kartu dirbo kavos importo įmonėje. 1900 m. jis laimėjo stipendiją ir 4 metus mokėsi Paryžiaus [[École des Beaux-Arts|Aukštojoje dailės mokykloje]]. 1905 m. įvyko R. Diufi tapybos stilistinis pasikeitimas iš įtakoto impresionistų į [[fovizmas|fovizmą]], kai jis pamatė [[Anri Matisas|A. Matiso]] kūrinių Nepriklausomųjų parodoje. 1906 ir 1907 m. R. Diufi eksponavo fovistų grupės parodose. 1908 m. dirbo kartu su [[Žoržas Brakas|Ž. Braku]] ir apleido fovizmą išvystydamas labiau solidesnių formų stilių, įtakotą [[Polis Sezanas|P. Sezano]] dailės. Tačiau neilgai laikėsi ir šio stiliaus − per kelis sekančius metus išvystė nuosavą stilių, kuris apibūdinamas greitu, kaligrafiniu piešiniu lengvos, šviesios spalvos fone, kas sudarydavo puošnumo įspūdį.
 
1920-ųjų viduryje R. Diufi dailė išpopuliarėjo. Jis nebepakeitė savo lengvo tapybos ir akvarelių stiliaus. 1910 m. R. Diufi susipažino su mados dizaineriu Paul Poiret (1879−1944). Jis kūrė dizainus jam, o taip pat šilko audinių gamintojams „Bianchini-Férier“ iš Liono. R. Diufi kūrė teatro scenines dekoracijas, iliustravo daugelį leidinių (tarp jų [[Gijomas Apolineras|G. Apolinero]] ir [[Stefanas Malarmė|S. Malarmė]]). Dekoravo keramikos kūrinius, kūrė gobelenų dizainus. Daug laiko leisdavo Prancūzijos Rivjeroje, tapė Nicos ir aplinkinių vietovių vaizdus. Yra sukūręs monumentalių tapybos darbų, iš kurių paminėtina dekoracija „Elektrifikacijos dvasia“ Šviesos paviljone Pasaulinės parodos 1937 m. Paryžiuje metu (dabar Vilė de Paris muziejuje). Kita dekoracija, sukurta su Othon Friesz teatro barui, šiuo metu yra [[Pompidu centras|Pompidu centre]]. 1952 m. R. Diufi buvo apdovanotas Didžiuoju prizu už tapybą [[Venecijos bienalė]]je. Raulis Diufi mirė 1955 m. kovo 23 d. [[Forkalkjė]] mieste. Palaidotas Simjė vienuolyno kapinėse Nicos priemiestyje netoli [[Anri Matisas|A. Matiso]]. R. Diufi išliko populiariu ilgai po mirties. Daugiausiai vaizdavo regatų, paplūdimių vaizdus, aktus.
 
== Kūrinių galerijos ==