Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 016 pridėta baitų ,  prieš 5 metus
[[File:Spotkanie Sojuszników.jpg|thumb|Vokiečių ir sovietų karininkai spaudžia rankas Lenkijos puolimo pabaigoje]]
 
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietija ir Sovietų Sąjunga Maskvoje sudarė nepuolimo sutartį, kuri žinoma kaip Molotovo-Ribentropo paktas. Sutarties slaptieji protokolai numatė įtakos sferų pasiskirstymą Rytų Europoje: buvo numatytas Lenkijos padalinimąpadalinimas tarp sovietų ir įtakųVokietijos, sferųtaip pasiskirstymąpat Rytųsovietų Europojeįtakos sferon pateko Baltijos valstybės ir Suomija.<ref>Kirby, D.G. (1980). Finland in the Twentieth Century: A History and an Interpretation. University of Minnesota Press. ISBN 0-8166-5802-1. P.120.</ref> Nepuolimo sutarties sudarymas nustebino kitas valstybes, nes valstybės atrodė besilaikančios nesuderinamų ideologijų ir priešiškos viena kitai.<ref>Roberts, Cynthia (1995). „Planning for War: The Red Army and the Catastrophe of 1941“. Europe-Asia Studies 47 (8). P.30.</ref> Nepaisant to, po pakto sudarymo Vokietija ir Sovietų Sąjunga stiprius diplomatinius ryšius išlaikė beveik du metus ir vystė ekonominius santykius. 1940 m. šios valstybės sudarė prekybinę sutartį, pagal kurią sovietams buvo tiekiama vokiečių karinė įranga mainais į žaliavas bei maisto produktus, pvz., grūdus, naftą, ir taip padėjo Vokietijai apeiti britų vykdomą Vokietijos blokadą.<ref>Shirer, William (1990). The Rise and Fall of the Third Reich: A History of Nazi Germany. Simon & Schuster. P. 668–669. ISBN 0-671-72868-7.</ref>
 
Netrukus po pakto sudarymo 1939 m. rugsėjo 1 d. Vokietija užpuolė Lenkiją, rugsėjo 3 d. Vokietijai karą paskelbė Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, o rugsėjo 18 d. Lenkijos puolimą iš rytų pradėjo Sovietų Sąjunga. Sovietų Sąjungai aneksavus rytinę Lenkijos dalį tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos atsirado bendra siena. Nors išoriškai šalių santykiai buvo draugiški, abi pusės viena kitos intencijas vertino įtariai. Sovietų Sąjunga neatmetė karo su Vokietija galimybės ir po Lenkijos sutriuškinimo ėmė statyti gynybinius įrenginius palei visą Sovietų Sąjungos – Vokietijos sieną, vadinamąją [[Molotovo linija|Molotovo liniją]].
 
1939 m. rugsėjo 30 d. Sovietų Sąjunga užpuolė Suomiją ir peržengdama Molotovo Ribentropo pakto susitarimus 1940 m. privertė Rumuniją atiduoti ne tik Besarabiją, bet ir šiaurinę Bukovinos dalį. Bijodamas prarasti Rumunijos naftos tiekimą A.Hitleris privertė Rumuniją perduoti Vengrijai šiaurinę Transilvanijos dalį (1940 m. rugpjūčio 30 d. Vienos sutartis), o Bulgarijai – Dobrudžą (1940 m. rugsėjo 7 d. Krajovos sutartis). 1940 m. Vokietija užėmė Daniją ir Norvegiją, [[Mūšis dėl Prancūzijos|Prancūzijos kampanijos]] metu Vokietija taip pat užėmė Nyderlandus, Liuksemburgą ir Belgiją bei didelę dalį Prancūzijos. Vokietijai pradėjus karą su Prancūzija Sovietų Sąjunga 1940 m. birželio mėnesį okupavo Baltijos valstybes. Dėl šių veiksmų Trečiasis Reichas ir Sovietų Sąjunga ėmė kaltinti viena kitą nesilaikant Molotovo Ribentropo pakto trečiojo straipsnio, pagal kurį buvo numatytos konsultacijos prieš imantis karinių ir politinių iniciatyvų: Vokietija kaltino sovietus, kad šie apie Baltijos valstybių aneksiją pranešė tik po fakto, o Sovietų Sąjunga tuo pačiu kaltinio Vokietiją dėl jos Rumunijai ir Vengrijai primestų sutarčių.<ref>William L. Shirer, History of the Third Reich, p. 868</ref>
 
Vokietijai su Japonija ir Italija sudarius [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]], Vokietija pradėjo derybas dėl galimo sovietų prisijungimo prie šio pakto.<ref>Roberts, Geoffrey (2006). Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. ISBN 0-300-11204-1. P. 57</ref> Po dviejų dienų derybų Berlyne 1940 m. lapkričio 12-14 d. Vokietija pateikė raštišką pasiūlymą Sovietų Sąjungai prisijungti prie Ašies. 1940 m. lapkričio 25 d. Sovietų Sąjunga pateikė kontrpasiūlymą, pagal kurį ji būtų prisijungusi prie pakto, jei Vokietija būtų sutikusi nesikišti į sovietų įtakos sferą, bet Vokietija į šį pasiūlymą neatsakė.<ref>Roberts, Geoffrey (2006). Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. ISBN 0-300-11204-1. P.57</ref> Sovietai taip pat siekė daugiau įtakos Balkanams ir pritarė 1941 m. kovo 27 d. perversmui Jugoslavijoje.
Dėl šių veiksmų Trečiasis Reichas ir Sovietų Sąjunga ėmė kaltinti viena kitą nesilaikant Molotovo Ribentropo pakto trečiojo straipsnio, pagal kurį buvo numatytos konsultacijos prieš imantis karinių ir politinių iniciatyvų: Vokietija kaltino sovietus, kad šie apie Baltijos valstybių aneksiją pranešė tik po fakto, o Sovietų Sąjunga tuo pačiu kaltinio Vokietiją dėl jos Rumunijai ir Vengrijai primestų sutarčių.<ref>William L. Shirer, History of the Third Reich, p. 868</ref>
 
Sovietų ir Trečiojo Reicho interesams susidūrus Rytų Europoje konfliktas darėsi labiau tikėtinas, nors šalys dar 1941 m. sausio mėn. pasirašė sienų ir prekybos sutartį, kuria buvo išspręsti keletas iki tol nesuderintų klausimų. Dalis istorikų mano, kad sovietų lyderis J.Stalinas, nors rodė draugiškumo Hitleriui ženklus, nenorėjo išlaikyti sąjungos su Vokietija. Vietoje to, jis planavo savo kampaniją prieš Vokietiją ir likusią Europą.<ref>Weeks, Albert (2002). Stalin’s Other War: Soviet Grand Strategy, 1939–1941. Rowman & Littlefield. ISBN 978-0-7425-2191-9. P.98</ref>
Vokietijai su Japonija ir Italija sudarius [[Trišalis paktas|Trišalį paktą]], Vokietija pradėjo derybas dėl galimo sovietų prisijungimo prie šio pakto.<ref>Roberts, Geoffrey (2006). Stalin's Wars: From World War to Cold War, 1939–1953. Yale University Press. ISBN 0-300-11204-1. P. 57</ref> Po dviejų dienų derybų Berlyne 1940 m. lapkričio 12-14 d. Vokietija pateikė raštišką pasiūlymą Sovietų Sąjungai prisijungti prie Ašies. 1940 m. lapkričio 25 d. Sovietų Sąjunga pateikė kontrpasiūlymą, pagal kurį ji būtų prisijungusi prie pakto, jei Vokietija būtų sutikusi nesikišti į sovietų įtakos sferą, bet Vokietija į šį pasiūlymą neatsakė. Sovietai taip pat siekė daugiau įtakos Balkanams ir pritarė 1941 m. kovo 27 d. perversmui Jugoslavijoje.
 
== Operacijos planavimas ==