Čekijos karalystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 45:
|valdovas2 =[[Karolis I (Austrija)|Karolis I]] (paskutinis)
}}
'''Čekijos karalystė'''
Po Šventosios Romos imperijos panaikinimo Bohemija tapo [[Austrijos imperija|Austrijos imperijos]], o nuo 1867 m. Austijos-Vengrijos imperijos dalimi. Bohemija išlaikė formalų atskiros Čekijos karalystės statusą iki 1918 m., o Praha buvo vienu svarbiausių imperijos miestų. Paskutiniais Austrijos-Vengrijos imperijos gyvavimo metais Bohemija buvo labiausiai išsivysčiusi ir ekonomiškai pažangiausia Austrijos Karūnos teritorija. Čekų kalba buvo pagrindine parlamento ir kilmingųjų kalba iki 1627 m., kai buvo numalšintas Bohemijos sukilimas. Po to lygiaverte kalba tapo vokiečių, kuri tapo dominuojančia kalba parlamente iki čekų nacionalinio atgimimo XIX a. Vokiečių kalba taip pat buvo plačiai naudojama daugelio miestų administracijoje, po to, kai ten XIII a. atvyko vokiečių persikėlėliai. Karaliaus dvare buvo naudojamos čekų, lotynų ir vokiečių kalbos, priklausomai nuo laikotarpio ir valdovo.
Čekijos karalystė apėmė dabartinę Čekiją, o savo didžiausio teritorinio išsiplėtimo metu jai priklausė ir dalis dabartinių Austrijos, Vokietijos, Vengrijos, Italijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos ir Ukrainos (Užkarpatės sritis).
Po [[Centrinių valstybių sąjunga|Centrinių valstybių sąjungos]] pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare karalystė ir imperija buvo panaikintos. Bohemija tapo naujosios Čekoslovakijos valstybės pagrindu.
{{ist-stub}}
| |||