Petras Rimša: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S vikifikuota, +link |
|||
Eilutė 33:
Brolis knygnešys [[Juozas Rimša]]. Mokėsi [[Paežeriai (Pilviškiai)|Paežerių]] pradžios mokykloje. Einat 17-uosius metus mirė tėvas, o vyresnysis brolis Juozas už draudžiamos spaudos platinimą buvo ištremtas į Rusiją, Petras liko su motina, dviem seserimis ir jaunesniuoju broliu. Tačiau ūkio darbai jo netraukė, nuo mažų dienų jam sekėsi piešimas ir drožinėjimas. Išvažiavo į [[Vilnius|Vilnių]], vėliau į [[Varšuva|Varšuvą]], kur mokėsi pas dievdirbį Špetkovskį, o kartu ir bendrojo lavinimo mokykloje. [[1902 m.]], kai atėjo laikas tarnauti [[Rusijos imperijos kariuomenė]]je, išvyko į [[Paryžius|Paryžių]], kur susipažino su dailininku ir architektu [[Antanas Vivulskis|Antanu Vivulskiu]], o šis jį supažindino su Paryžiaus dailės akademijos ''École de Beaux Arts'' profesoriumi A. Mersjė. Išlaikęs skulptūros egzaminą, P. Rimša tapo jo dirbtuvės mokiniu.
Su draugais iškeliavęs po Europą, į Paryžių nebegrįžo, [[1905]] m. įstojo į [[Krokuva|Krokuvos]] dailės akademiją, tačiau mokymo lygis joje buvo gerokai žemesnis negu Paryžiuje. Nepaisant to, po pusmečio profesorius Liaščko jį, kaip negabų ir netikusį išbraukė iš tikrųjų studentų, bet paliko laisvuoju klausytoju. [[1906 m.]] Petras grįžo namo, buvo atleistas nuo tarnybos kariuomenėje ir pradėjo kurti savarankiškai. Tuo metu sukūrė vienus žymiausių darbų: „Artojai“, „Arklys“, „Jaučiai“, „Verpėja“ ir kt. [[Vilnius|Vilniuje]] įsijungė į lietuvių kultūrinį gyvenimą, dalyvavo steigiant [[Lietuvių dailės draugija|Lietuvių dailės draugiją]], rengiant [[Pirmoji lietuvių dailės paroda|pirmąsias meno parodas]], jose eksponavo savo kūrinius. 1911
Per Pirmąjį pasaulinį karą gyveno Rusijoje, studijavo [[Viatka|Viatkos]] žemietijos amatų mokykloje. [[1919]] m. grįžo į Lietuvą. Nuo [[1920]] m. gyveno Kaune, [[Berlynas|Berlyne]], [[JAV]]. [[1923]]–[[1924]] m. važinėjo į [[Londonas|Londoną]] studijuoti O. Rodeno ir A. Burdelio kūrybą. [[1928]] m. tobulinosi [[Italija|Italijoje]]. 1928
Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e (antkapinio paminklo skulpt. Danutė Danytė, 1961
== Kūryba ==
Petras Rimša išgarsėjo kaip patriotinės simbolikos skulptūrų „Artojas“ ([[1907]] m.), „Lietuvos mokykla 1864–1904“ ([[1906]] m. dar vadinama „Vargo mokykla“), „Skausmas“ ([[1916]] m.) ir kt. autorius.
1923
Parašė straipsnių dailės klausimais, apipavidalino ir iliustravo daug knygų.
Eilutė 49:
== Atminimo įamžinimas ==
[[
[[1967]] m. ant namo Kaune (Karo ligoninės g. 3) pritvirtinta pirmoji atminimo lenta. [[1991]] m. [[lapkričio 22]] d. atidengta antroji memorialinė lenta (skulpt. Danutė Danytė-Varnauskienė; archit. J. Valentukonis).<ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=RIM%D0A%20PETRAS</ref>
Išleistos knygos: Juozo Rimanto sudaryta „Petras Rimša pasakoja“ (1964
== Šaltiniai ==
|