| Foto =[[Vaizdas:Stanisłaŭ Sołtan. Станіслаў Солтан.jpg |thumb|Stanislovas Soltanas]]▼{{Infobox LDK didikas
| vardas =Stanislovas Soltanas
▲| Foto =Stanisłaŭ Sołtan. Станіслаў Солтан.jpg
| Herbas =POL COA Sołtan II.svg
| Herbo pavadinimas =Soltanų giminės herbas
| Giminė =Soltanai
| Gimė ={{gimė|1756|08|27}}
| Gimimo vieta =
| Mirė = {{Mirė|1836|||1756|08|27|}}
| Mirties vieta =[[Mituva]]
| Tėvas =Stanislovas Soltanas
| Motina =Elena Romerytė
| Žmonos =Pranciška Teofilė Radvilaitė,Konstancija Taplocks
| Vaikai =Adomas Leonas Liudvikas,<br /> Ana,<br />Elena,<br />Stanislovas,<br /> Vladislovas,<br />Elena
| veikla =
|vikiteka=Category:Stanisław Sołtan
}}
'''Stanislovas Soltanas''' ({{pl|Stanisław Sołtan}}, [[1756]] m. [[rugpjūčio 27]] d. – [[1836]] m., [[Mituva]]) – [[LDK]] valstybinis veikėjas, [[Lietuvos didysis vėliavininkas]] ([[1782]]–[[1790]]), Lietuvos didysis pakamaris ([[1790]]–[[1791]]), [[Lietuvos dvaro maršalka]] ([[1791]]–[[1792]]), Lietuvos lauko buožės generolas-adjutantas, laisvamanis ir masonas. Slanomo seniūnas.
== Bkiografija ==
[[Vaizdas:Franciška Sołtan (Radzivił). Францішка Солтан (Радзівіл).jpg|thumb|left|150px|Stanislovo Soltano pirmoji žmona Pranciška Teofilė Radvilaitė]]
Lietuvos bajorų Soltanų giminės atstovas, herbo „Abdank“ savininkas. Stanislovo Soltano ir Elenos Romerytės sūnus.
[[1782]] metais gavo Lietuvos didžiojo vėliavininko pareigybę, [[1790]] metais tapo Lietuvos dižiuoju pakamariu. [[1782]] metais gavo LDK armijos generolo-majoro titulą.
[[1788]] metais buv išrinktas į Ketverių metų seimą (1788—1792). Seimo darbo metu įėjo į patriotinę grupuotę ir palaikė naują Lenkijos konstituciją, priimtą [[1791]] metų [[gegužės 3]] d. Tais pačiais metais gavo Lietuvos dvaro maršalkos pareigybę.
[[1792]] metais ATR-Rusijos karo metu pasisakė prieš Lenkijos karaliaus Stanislovo Poniatovskio prisijungimą prie Targovicos konfederacijos, [[Liepos 21]] d. emigravo į Saksoniją.
[[1794]] metais tapo vienas išKostiuško sukilimo organizatorių Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje prieš Rusijos viešpatavimą. Po sukilimo numalšinimo buvo areštuotas ir ištremtas į Kazanę. [[1796]] metais naujas Rusijos imperatorius [[Pavelas I]] išlaisvino Stanislovą Soltaną ištremties.
[[1806]]—[[1807]] metais kartu su pulkininku F. Potockiu bandė organizuoti naują sukilimą Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, [[1808]] metais išvažiavo į Lenkijos didžiają kunigaikštystę.
[[1812]] metais, Napoleono Bonaparti invazijos į Rusiją metu, Prancūzijos imperatoriaus buvo įtrauktas į LDK laikinos vyriausybės sudėtį. [[Liepos 18]] d. atvyko į Vilnių, bet dėl ligos nuo [[rugpjūčio 24]] iki [[lapkričio 6]] d. nevykdė savo pareigų. Po Prancūzų pralaimėjimo buvo prverstas pakartotinai išvažiuoti į emigraciją.
[[1782]] metais tapo Švento Stanislovo ordino kavalieriumi. [[1813]] metais gavo prancūzišką Garbingo legiono ordiną.
== Šeima ==
Stanislovas Soltanas buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Pranciška Teofilė Radvilaitė. Vaikai: Adomas Leonas Liudvikas, Ana ir Elena.
[[Kategorija:Lietuvos didieji vėliavininkai]]
[[Kategorija:Lietuvos dvaro maršalkos]]
[[Kategorija:Pakamariai]]
[[Kategorija:Slanimo seniūnai]]
[[Kategorija:ATR pasaulietiniai senatoriai]]
[[Kategorija:1794 m. sukilėliai]]
| 