Bajorai (Lietuva ir Lenkija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Zygimantus (aptarimas | indėlis)
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems
Eilutė 5:
 
== Terminų kilmė ==
Lietuviškas terminas ''bajorai'' yra skolinys iš senrusių (rusėnų, gudų) kalbos ''бояре'' bojarinai (stambūs senosios Rusijos žemvaldžiai)'. Šis žodis (vienaskaita {{Ru|боярин}}) ir jo variantai plačiai paplitę slavų kalbose (bulgarų, chorvatų, slovėnų, čekų, lenkų ir kt.). Žodis kilęs iš senovės [[tiurkai|tiurkų]] ''*boĭ är'' 'turtingas, žymus vyras' (jam giminingas žinomas tiurkiškas žodis ''[[bajus]]'' – 'turtuolis')<ref>Черных П.Я. (1999) Историко-этимологический словарь современного русского языка. т.1. p.106</ref>. Manoma, kad šį terminą į senrusių kalbą atnešė tiurkų gentys: [[pečenegai]] arba [[polovcai]]. Terminas ''bajus'' iki šiol vartojamas [[Vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]], [[Kazachija|Kazachijoje]], [[Kaukazas|Kaukaze]]. Rusų žemėse „bojarino“ terminas rašytiniuose šaltiniuose aptinkamas nuo [[XI amžius|XI a.]]
 
Laikui bėgant termino ''bajoras'' reikšmė kito. [[XVI amžius|XVI]] amžiaus pabaigoje sąvoka ''bajoras'' galutinai atsiskyrė nuo sąvokos šlėkta. Nuo tada bajoru buvo įvardijamas nekilmingasis dirbantis dvare.{{faktas}} Pavadinti kilmingąjį bajoru buvo didelis įžeidimas. Terminas bajoras buvo vartojamas apibrėžti nekilmingo luomo žmogų dirbantį dvare, pavyzdžiui, tijūnu, ekonomu. Jais dirbdavo ir laisvieji valstiečiai. Tai liudija tokios lietuvių valstiečių pavardės kurios formavosi 17-18 amžiuose kaip: ''Bajoras'', ''Bajorūnas'', ''Bajoraitis''. Patys save kilmingieji vyraujant lenkų kalbai įvardindavo terminu ''szlachta'', lietuvių kalboje – ''šlėkta''.