Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

2 870 baitų pašalinta ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
20-30 tankų</br>
62 lėktuvai
daugiau|casualties2 nei= 2 268 tankai ir šarvuočiai'''Aukos:'''<ref name=Krivosheev>GF Krivosheev, Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, 1997, ISBN 1-85367-280-7, Greenhill Books</ref></br>
|casualties2 = 323 000</br>
126 875 žuvusiųjų,</br>
daugiau nei 2 268 tankai ir šarvuočiai<ref>GF Krivosheev, Soviet Casualties and Combat Losses in the Twentieth Century, 1997, ISBN 1-85367-280-7, Greenhill Books</ref>
188 671 sužeisti,</br>
5600 patekusių į nelaisvę,</br>
'''Kiti nuostoliai:'''<ref name=Krivosheev></ref></br>
daugiau nei 2 268 tankai ir šarvuočiai, 934 numušti lėktuvai
|casualties3 =
|notes =
[[Vaizdas:Winterwaroverview.JPG|thumb|200px|Karo veiksmų žemėlapis]]
 
'''Žiemos karas''' ({{fi|talvisota}}, {{ru|Зимняя война}}<ref>[http://www.history.pu.ru/biblioth/novhist/mono/bar2/ В.Н. Барышников. От прохладного мира к Зимней войне. Восточная политика Финляндии в 1930-е годы. Санкт-Петербург, 1997.]; [http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html В.Н. Барышников, Э. Саломаа. Вовлечение Финляндии во Вторую Мировую войну. In: Крестовый поход на Россию. М., 2005.]; О.Д. Дудорова. Неизвестные страницы Зимней войны. In: Военно-исторический журнал. 1991. №9.; Зимняя война 1939–1940. Книга первая. Политическая история. М., 1998. – ISBN 5-02-009749-7</ref>, {{sv|vinterkriget}}) – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] ir [[Suomija|Suomijos]] karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.
 
1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]], motyvuodami, kad tai esą būtina [[Leningradas|Leningrado]] saugumui užtikrinti. Po to, kai Suomija šias pretenzijas atmetė, 1939 m. lapkričio 30 d. [[Raudonoji Armija]] užpuolė kaimyninę šalį. Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas.
1939 m. rugpjūčio 23 d. [[Molotovo-Ribentropo_paktas|Molotovo-Ribentropo pakto]] slaptaisiais protokolais Sovietų Sąjunga susitarė su Vokietija, kad [[Baltijos valstybės]], [[Suomija]] ir pusė [[Lenkija|Lenkijos]] teritorijos patenka į sovietų įtakos sferą. Tiesiogine tų susitarimų pasekme tapo Žiemos karas. Lenkijos karinis pralaimėjimas 1939 m. rugsėjo mėn. sudarė sąlygas tolimesnei sovietų ekspansijai į slaptaisiais protokolais numatytą įtakos sferą. Sovietų Sąjunga ultimatumais privertė Lietuvą, Latviją ir Estiją sudaryti sutartis, pagal kurias jų teritorijose buvo įkurtos sovietų karinės bazės. Po to. panašius pasiūlymus sovietai pateikė ir Suomijai. 1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga vienašališkai nutraukė nepuolimo sutartį su Suomija. 1939 m. spalio 12 d. SSRS pateikė paskutinį reikalavimą Suomijai perkelti Suomijos- Sovietų Sąjungos sieną 25 km į šiaurės vakarus. Sovietai taip pat reikalavo jiems 30 m. išnuomoti [[Hanko pusiasalis|Hanko pusiasalį]] karinės bazės sukūrimui, taip pat išmontuoti Manerheimo linijos gynybinius įrengimus. Mainais suomiams jie siūlė dvigubai didesnę menkai apgyvendintą [[Karelija|Karelijos]] teritoriją.
 
Skirtingai nuo Baltijos valstybių, Suomijos vyriausybė atsisakė sutikti su sovietų ultimatumu. Lapkričio 26 d. SSRS vyriausybė paskelbė notą Suomijai dėl Mainilos kaimo Rusijoje apšaudymo, kuris sovietų teigimu buvo įvykdytas iš Suomijos teritorijos. SSRS pareikalavo, kad Suomija atsiprašytų dėl incidento ir atitrauktų kariuomenę 20-25 km nuo sienos (t.y. pasitrauktų iš įtvirtinimų). Suomija neigė savo kaltę dėl Mainilos incidento ir atmetė sovietų reikalavimus. Stalinas tai interpretavo kaip pretekstą nutraukti nepuolimo sutarties galiojimą.
 
== Karo pradžia ==
 
1939 m. lapkričio 30 d. (nepaskelbus karo) 23 Sovietų Sąjungos divizijos (450 tūkst. karių) užpuolė Suomiją ir greitai pasiekė Manerheimo liniją. Tuo pačiu metu sovietų karinės oro pajėgos ėmė bombarduoti Helsinkį, Vyborgą ir 50 kitų Suomijos miestų.
 
Pradėjus karą Sovietų Sąjungoje iš SSRS buvusių suomių komunistų buvo sudaryta marionetinė Suomijos Demokratinės Respublikos vyriausybė, vadovaujama Otto Kuusinen. Apie jos egzistavimą paskelbta 1939 m. gruodžio 1 d., kai sovietai užėmė pirmąjį miestelį Suomijoje - Terijokį (dab. Zelenogorskas).
 
== Karo metodai ==
Pasaulyje daugelyje šalių buvo remiama Suomija. Antrasis Pasaulinis karas dar nebuvo prasidėjęs visu pajėgumu, Europoje tuo metu Vokietija ir Sovietų Sąjunga buvo užpuolusios tik Lenkiją ir todėl Šiaurės karas sukėlė didžiulę susidomėjimo bangą visame pasaulyje.
 
Sovietų Sąjungos agresija prieš Suomiją buvo nepateisinama ir pasmerkta. Įvairios užsienio organizacijos siuntė medicininę paramą Suomijai. Suomijos emigrantai, gyvenę [[JAV]] ir [[Kanada|Kanadoje]] sugrįžo į Suomiją ir daugybė savanorių iš įvairių pasaulio šalių atvyko į Suomiją ir prisijungė prie Suomijos kariuomenės: 1010 danų, 8 700 švedų, 1000 estų, 725 norvegai, 372 ingrai, 366 vengrų savanoriai, 346 suomių kilmės užsienio šalių piliečiai <ref>{{cite web |last=Kossila |first=Tapani |title= Foreign volunteers in the Winter War |url= http://www.axishistory.com/index.php?id=6299 |date= |work= |publisher= Axis History Factbook |accessdate=24 July 2009}}</ref> ir 210 savanorių iš kitų šalių (tarp jų ir iš [[Lietuva|Lietuvos]]) atvyko į Suomiją karo metu. Vokietija leido daliai laivų atvežti ginklus į Suomiją, tačiau Švedijos laikraščiui paskelbus apie tai Vokietija greitai užblokavo bet kokį ginklų tiekimą Suomijai, nes tuo metų Vokietija ir SSRS buvo sąjungininkės. <ref name="Trotter18">[[#Trotter2002|Trotter 2002]], pages 194–202</ref>
 
== Karo rezultatai ir padariniai ==
 
=== Požiūris į karą Suomijoje ===
{{Cleanup|Stilius}}
105 dienų karas giliai ir žiauriai paveikė Suomiją. Naudinga tarptautinė parama buvo minimali, ateidavo per vėlai, Vokietijos blokada neleido atsivežti ginklų. <ref name="Edwards15">[[#Edwards2006|Edwards 2006]], pp. 272–273</ref>
 
Po karo buvo stipriai diskutuojama apie situaciją Suomijos kariuomenėje, esančioje Karelijos sąsmaukoje. Karo pabaigoje buvo parengti įsakymai trauktis iki sekančioskitos gynybinės linijos, esančios Taipale sektoriuje. Buvo diskutuojama, kiek laiko dar atsilaikys kariuomenė, skaičiavimai svyravo nuo kelių dienų <ref>{{cite book |last1=Laaksonen |first1=Lasse |authorlink1= |title= Todellisuus ja harhat |year=2005 |origyear=1999 |publisher=Ajatus kirjat |isbn=951-20-6911-3 |language=Finnish}}</ref> iki kelių mėnesių <ref>{{cite book |last1=Halsti |first1=Wolfgang Hallstén |authorlink1= |title= Talvisota 1939-1940 |year=1955 |publisher=Otava |isbn= |language=Finnish}}</ref>, bet daugiausiai buvo manoma, kad Suomijos kariuomenė šioje vietoje dar atsilaikys kelias savaites. <ref>{{cite book |last1=Paasikivi |first1=Juho Kusti |authorlink1=Juho Kusti Paasikivi |title= Toimintani Moskovassa |year=1959 |publisher=WSOY |isbn= |language=Finnish}}</ref>
 
Pasirašius laikiną taikos susitarimą, Suomijoje buvo įsteigta Karjalan Liitto, kuri rūpinosi pabėgėlių iš Karelijos klausimais.
=== Požiūris į karą Sovietų Sąjungoje ===
Nuo karo iki pat persitvarkymo XX a. 9 dešimtmetyje Sovietų istorikai vadovavosi daugiausiai vien tik [[Viačeslavas Molotovas|Viačeslavo Molotovo]] kalbomis apie Šiaurės karą. Kalbėdamas per radiją 1939 m. [[lapkričio 29]] d. Molotovas teigė, jog Sovietų Sąjunga bandė du mėnesius derėtis su Suomija, kad ši garantuotų [[Leningradas|Leningrado]] saugumą. Tačiau suomiai buvo priešiški ir pasirinko „tenkinti užsienio imperialistus“. Suomiai pradėjo karines provokacijas, taigi sovietai nebegalėjo vadovautis nepuolimo sutartimis. Pagal Molotovą, sovietai nenorėjo okupuoti arba aneksuoti Suomijos, vienintelis jų tikslas buvo apsaugoti Leningradą. <ref name="talvisodanpikkujattilainen-vihavainen">{{cite book |last=Vihavainen | first=Timo |editor1-first=Jari |editor1-last=Leskinen |editor2-first=Antti |editor2-last=Juutilainen |title=Talvisodan pikkujättiläinen |edition=1st |publisher=Werner Söderström Osakeyhtiö |date=1999 |pages=893-911 |chapter=Talvisota neuvostohistoriakirjoituksessa |language=Finnish |isbn=951-0-23536-9}}</ref>
 
[[Nikita Chruščiovas]], kuris buvo partijos vadovas karo metu, vėlesniuose atsiminimuose rašė: „Mūsų kare prieš suomius mes galėjome pasirinkti vietą ir laiką, kada ir kur pradėti karą. Pagal skaičius, mes buvome stipresni už priešininkus, turėjome pakankamai laiko pasirengti operacijai. Bet netgi esant šioms pačioms palankiausioms sąlygoms, mes galėjome laimėti tik su didžiuliais sunkumais ir didžiulėmis netektimis. Iš tikrųjų ši pergalė buvo moralinis pralaimėjimas. Mūsų žmonės tikrai to niekada nesužinojo, nes mes jiems niekada nepasakėme teisybės.“ <ref>{{cite book |last1=Heller |first1=Mihail |last2=Nyekrics |first2=Alekszandr |authorlink1= |title= Orosz történelem, II. kötet: A Szovjetunió története |year=2003 |publisher=Osiris Publ. Ltd. |location=Budapest |language=Hungarian |ISBN=963-389-546-4 |page=320}}</ref>
 
=== Karo aukos ===
 
=== Teritoriniai pokyčiai ===
[[1940]] m. [[kovo 12]] d. pasirašytos taikos sąlygos Suomijai buvo sunkios. Karo veiksmai nulėmė sunkesnes taikos sutarties sąlygas, negu kad jos būtų buvusios prieš prasidedant karui.sąlygomis Suomijos pietrytinė siena buvo atitraukta iki [[1721]] m. ribos, [[SSRS]] gavo [[Karelija|Karelijos]] sąsmauką ir [[Vyborgas|Vyborgo]] ({{Fi|Viipuri}}) miestą, keletą salų [[Suomijos įlanka|Suomijos įlankoje]], vakarinę Rybačio pussiasalio dalį, vakarinę ir šiaurinę [[Ladoga|Ladogos]] ežero pakrantę. Pagal šią sutartį Suomija neteko 10 % dirbamos žemės, 10 % tekstilės, chemijos ir metalo pramonės, 11 % miškų ir buvo priversta 30 metų nuomoti Hanko pusiasalį karinei jūrų bazei. Apie 12 % Suomijos gyventojų turėjo per 12 dienų išsikelti iš prarastų teritorijų. Tačiau Suomija išlaikė savo valstybingumą.
 
=== Pasekmės Sovietų Sąjungai ===
Agresija prieš Suomiją lėmė dar didesnę SSRS izoliaciją. Demokratinių valstybių visuomenė pasmerkė Sovietų Sąjungą kaip agresorę, ji buvo pašalinta iš [[Tautų Sąjunga|Tautų Sąjungos]], iš kurios jau anksčiau buvo pasitraukusios [[Japonija]], [[Vokietija]] ir [[Italija]]. Tuometinė SSRS sąjungininkė Vokietija iš jos nesėkmių kare su Suomija padarė savas išvadas. Šis karas parodė prastą [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] karinį pasirengimą, ir [[Hitleris]] 1940 m. vasarą įsakė rengti karo su SSRS planą.
 
=== Galimi kiti įvykių eigos scenarijai ===
1938–1939 m. buvo daugybė diskusijų dėl Suomijos ir Sovietų Sąjungos santykių. Buvo teigiama, kad būtų buvę galima išvengti Žiemos karo tarp Suomijos ir Sovietų Sąjungos, jei Suomija būtų paklususi Sovietų Sąjungos reikalavimams ir įsileidusi į savo teritoriją Sovietų Sąjungos bazes ir pasirašiusi draugystės, bendradarbiavimo ir tarpusavio supratimo sutartį. Tačiau [[Lietuva]], [[Latvija]] ir [[Estija]] pakluso SSRS reikalavimams, o vėliau buvo okupuotos ir aneksuotos. <ref name="Newsroom1">{{cite web |last=Vihavainen |first=Timo |title=Finland, Stalin and Germany in the 1930s |url=http://newsroom.finland.fi/netcomm/news/showarticle.asp?intNWSAID=25928 |date=12-2001 |work= |publisher=Ministry for Foreign Affairs of Finland, Department for Communication and Culture/Unit for Public Diplomacy |accessdate=30 August 2009}}</ref>
 
Remiantis suomių istoriku Timo Vihavainen, buvo daugybė tai įrodančių dalykų. Stalinas pasitikėjo tik Raudonąja armija ir jis konsoliduodavo jos galias greta SSRS esančiose valstybėse. Jis nekreipė dėmesio į dokumentus, kuriuose buvo sutariama nenaudoti agresijos. Jei šalis pasiskelbdavo neutralia, pagal Staliną ji iškart tapdavo Vokietijos sąjungininke. Sovietų Sąjungos teigimas, jog Suomijai daro įtaką Vokietija, buvo sovietinė propaganda. Suomijos gyventojai vienodai neigiamai vertino tiek Sovietų Sąjungą, tiek nacistinę Vokietiją. <ref name="Newsroom1" />
 
Buvo meluojama, jog SSRS norėjo okupuoti ne visą Suomiją, o tik strategines jos teritorijas aplink Leningradą. Tačiau 1939 m. Ždanovo, Molotovo ir Kuusineno buvo pasirašytas dokumentas, kad SSRS okupavus Suomiją jos politinė sistema turi būti pakeista, įkurta Suomijos Sovietų Socialistinė Respublika, „valstybės priešai“ sunaikinti. Maršalas [[Ivanas Konevas]] rašė, kad jam buvo pranešta apie pokalbį tarp Stalino, Klimento Vorošilovo ir Ivano Isakovo, kuomet Stalinas teigė: „Suomius reikės perkelti kažkur kitur, Suomijoje jų gyvena mažiau nei iš viso yra gyventojų Leningrade, todėl ši užduotis nebus sunki“. <ref name="ManninenStalininkiusa6">[[#ManninenStalininkiusa2002|Manninen 2002]], pp. 16–17</ref>
 
== Šaltiniai ==