Hermanas Šulcas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
melas
Syum90 (aptarimas | indėlis)
S Atmestas 193.219.167.8 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Syum90 keitimas)
Eilutė 1:
[[Vaizdas:Schulz20080214.jpg|thumb|Hermanas Šulcas]]
'''Hermanas Jonas Šulcas''' (g. [[1939]] m. [[spalio 29]] d. [[Klaipėda]]) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[kunigas]] [[saleziečiai|salezietis]], misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos [[Ruanda|Ruandoje]] ir Jaunimo sodybos [[Kretingos rajonas|Kretingos rajone]], [[Kėkštai (Kretinga)|Kėkštuose]], steigėjas.
 
*
== Biografija ==
Gimė Klaipėdos vokiečio [[liuteronai|liuterono]] ir [[katalikai|katalikės]] [[žemaičiai|žemaitės]] Elžbietos Mockutės ([[1913]]–[[2004]] m., palaidota [[Kartena|Kartenoje]]), kilusios iš [[Abakai|Abakų]] kaimo, šeimoje. Artėjant [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasaulinio karo]] frontui ir šeimai traukiantis nuo artėjančios [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]], tėvas žuvo apšaudymo metu. Našlė mama apsigyveno Vakarų Vokietijoje, vėliau [[Liuneburgas|Liuneburge]], kur tebegyvena Hermano brolis. Lankė [[Vasario 16-osios gimnazija|Vasario 16-osios gimnaziją]] Diepholze ir Hiutenfelde, kuri buvo išlaikoma ypač lietuvių rėmėjų aukomis. Nenorėdamas „būti pašalintas dėl neramaus būdo“ (citata), persikėlė į Saleziečių berniukų gimnaziją [[Italija|Italijoje]]. Vėliau baigė pedagogiką ir [[filosofija|filosofiją]] Saleziečių Įstaigose, Romoje įsigijo [[teologija|teologijos]] licenciatą ir [[1968]] m. ten buvo įšventintas į kunigus.
 
[[1969]]–[[1971]] m. Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas, bendrabučio vedėjas ir sporto mokytojas. Saleziečiams perėmus lietuvių parapiją [[Brazilija|Brazilijoje]], [[1972]]–[[1975]] m. [[San Paulas|San Paule]] dirbo su jaunimu.
 
Nuo [[1978]] m. misionierius Ruandoje, Musha kaime, esančiame už 60 km nuo sostinės [[Kigalis|Kigalio]]. Pramokęs [[kinyarwanda kalbos|vietos kalbos]] ir pradėjęs misionierišką veiklą, dažnai tapdavo ir mediku, nes krašte medicina nėra išplėtota, taip tapo populiarus apylinkėje. Įsteigė Jaunimo sodybą ir mokyklą, į kurią vaikai iš tolimesnių kaimų pėsti vaikščiojo net iki 20 km. Jaunimo sodyboje mokė vaikus gyvenimo įgūdžių bei amatų. Joje savo reikmėms auginami gyvuliai, daržovės. Berniukai mokėsi dar ir šaltkalvio, automobilių remontininko amatų, mergaitės – siūti, keramikos darbų. Kad išmokytų vaikus mieloje šeimyniškoje dvasioje, kunigas į Afriką buvo pasikvietęs savo motiną Elzę, kuri mokino daržininkystę bei auginti vištas ir antis ir – buvo mama visiems. Vienu metu, sodyboje gyveno iki 120 vaikų. Gabesnieji siekė mokslų aukštesnėse mokyklose.
 
Tačiau [[1994]] m. prasidėjo [[Ruandos genocidas]]. Per 100 dienų beveik tris kartus plotu už Lietuvą mažesnėje Ruandoje buvo išžudyta iki milijono gyventojų. Buvo išžudyta ir didžioji dalis Jaunimo sodybos vaikų. [[Mačetė]]mis ir peiliais buvo išskersti vaikai, kuriuos H. Šulcas Nepriklausomybės pradžioje buvo atsivežęs ir į Lietuvą. Visoje sodyboje iš 120 vaikų gyvi liko tik 12. Pats kunigas jų likimo išvengė, nes į sodybą nespėjo grįžti iš sostinės. Tačiau buvo persekiojamas, jį išgelbėjo [[JT|Jungtinių Tautų]] kariškiai, priėmę į [[tankas|tanką]]. Kuriam laikui turėjęs palikti Ruandą, gyveno Vokietijoje.
 
Po dvejų mėnesių, kovoms tebevykstant, grįžęs į Ruandą rinko iš [[savana|savanos]] išbadėjusius vaikus, kurie regėję savo tėvų žūtį ir pabėgę nuo žiaurumų, ne tik bijojo žmonių, bet kai kurie, pagyvenę su žvėrimis, nebemokėjo net kalbėti, lojo šunimis. Surinkęs buvusius savo padėjėjus, po truputį, per 4 metus, atstatė Jaunimo sodybą našlaičiams vaikams, kurių tėvai buvo išžudyti per genčių tarpusavio karus ar mirę iš bado. Sodyboje dabar nuolat gyvena apie 200 našlaičių vaikų ir jaunimo nuo 2 iki 22 metų. Įsteigė amatų mokyklą, o [[2002]] m. ir gimnaziją, kurioje mokosi iki 400 vaikų iš aplinkinių vietovių, netgi – sostinės senatorių bei diplomatų vaikai. Dalis auklėtinių mokosi kitose gimnazijose, keli jau studijuoja Vokietijos, Italijos ir Ruandos universitetuose; du jau baigė, viena su daktarato diplomu.
 
Atgavus 60 ha gimtinės žemės Kėkštuose, įsteigė Jaunimo sodybą Kėkštų ir kitų kaimų bei [[Kalotė]]s sąvartyno vaikams. Į ją savaitgaliais suvažiuoja vaikai iš apylinkių, būna ir iš asocialių šeimų. Į Kėkštuose vasaromis rengiamas tarptautines vaikų ir jaunimo stovyklas suvažiuoja vaikai ir jaunimo iš Lenkijos, Vokietijos, kunigas atveža globotinių ir iš Ruandos. <ref>Irena Beniušienė. Nepavargo būti misionieriumi mirtimi dejuojančioje Afrikoje. Pajūrio naujienos, [[2007]], [[spalio 23]].</ref> Visus metus vyksta įvairūs seminarai ir jaunimo susitikimai.<ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030711/mums_02.html Kun. Hermanas Šukcas. Jaunimo sodyba nepasiturinčių šeimų vaikams]</ref>
 
Laisvai kalba devyniomis kalbomis: vokiečių, lietuvių, italų, anglų, portugalų, prancūzų, lotynų, graikų ir [[kinjaruanda]] kalba.
 
== Įvertinimas ==
* [[2006]] m. suteikta projekto „Lietuvos garbė“ nominacija „Metų pašaukimas“
* [[2007]] m. Kretingos rajono žmonių išrinktas Metų žmogumi<ref>[http://www.pajurionaujienos.com/?act=exp&sid=2025 Irena Beniušienė. Metų žmogumi išrinktas kunigas misionierius Hermanas Šulcas. Pajūrio naujienos, 2007, [[gruodžio 28]] d.]</ref>
* [[2008]] m. [[Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius]]
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
== Nuorodos ==
* [http://www.zmones24.lt/hermanas-sulcas-isgyvenes-pragara--2597.html Hermanas Šulcas. Išgyvenęs pragarą]
* [http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/77966 Kun. Hermanas Šulcas. „Kolonializmas niekur nedingo – jis tęsiasi ir dabar…“]
* [http://www.ve.lt/?data=2009-03-05&id=1235985331 Hermanas Šulcas: „Kas turi širdį, pasidalins kiškio kailiu“]
 
{{DEFAULTSORT:Šulcas Hermanas}}