Ispanija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems |
→Istorija: tvark. |
||
Eilutė 55:
[[711]] metais [[maurai]], persikėlę per [[Gibraltaras|Gibraltarą]], sutriuškino vestgotų valstybę ir užėmė visą Pirėnų pusiasalį. Maurams nepavyko ilgai išlaikyti šiaurinės kalnuotos pusiasalio dalies. Ten nuo [[VIII a.]] suklestėjo keletas krikščioniškų karalysčių, tokių, kaip [[Astūrija]], [[Leonas (regionas)|Leonas]], [[Kastilija]], [[Aragonas]]. Likusioje pusiasalio dalyje susiformavo musulmoniškas regionas [[Al-Andalusija]], kuris išsilaikė iki pat [[XV a.]]. Krikščioniškosios valstybės lėtai plėtė savo teritorijas į pietus, vykdydami [[rekonkista|rekonkistą]], arba Pirėnų pusiasalio krikščionizaciją. Procesas užtruko ilgai, bet [[XIII a.]] viduryje krikščioniškos karalystės valdė didžiąją dalį Pirėnų pusiasalio, išskyrus [[Andalūzija|Andalūziją]], kur buvo įsitvirtinęs musulmoniškas Granados emyratas.
Krikščioniškoji Ispanija
[[XVI a.]] susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų [[Amerika|Amerikoje]]. Nuo [[XVI a.]] vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. „Nenugalimosios armados“ žūtis mūšyje su [[Anglija]] reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. [[XVII a.]] dėl didelio skaičiaus karų
▲Krikščioniškoji Ispanija susivienijo valdant karaliui [[Ferdinandas II Katalikas|Ferdinandui II Aragoniečiui]] ir karalienei Izabelei I. [[1492]] metais pasidavė [[Granados emyratas]], paskutinė maurų citadelė. Nuo to laiko Ispanija tapo vieninga valstybe ir po [[Kristupas Kolumbas|Kristupo Kolumbo]] atradimų pradėjo kurti savo kolonijinę imperiją. [[XV a.]] pagal [[Popiežius|popiežiaus]] nurodymą sukurta [[Inkvizicija]], kurios veikla buvo nukreipta prieš maurus ir žydus, vėliau – prieš protestantus. Ji gyvavo iki [[XIX a.]]
XVIII a. Ispanijos karūna perėjo [[Burbonai|Burbonų dinastijai]], įsiplieskė kova tarp [[Europa|Europos]] dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]], įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną [[1808]] metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki [[1814]] metų.▼
▲[[XVI a.]] susikūrė Ispanijos kolonijinė imperija, daugiausia dėl užkariavimų [[Amerika|Amerikoje]]. Nuo [[XVI a.]] vidurio prasidėjo Ispanijos ekonominis nuosmukis. „Nenugalimosios armados“ žūtis mūšyje su [[Anglija]] reiškė, kad Ispanijos viešpatavimas jūrose baigėsi. [[XVII a.]] dėl didelio skaičiaus karų, Ispanijos ekonominė padėtis dar labiau pablogėjo, ji pradėjo prarasti savo teritorijas – [[Portugalija|Portugaliją]] [[1640]] metais, [[Olandija|Nyderlandus]] [[1648]] metais. [[1659]] metais užleido [[Prancūzija]]i Artua ir Rusijono provincijas.
▲XVIII a. Ispanijos karūna perėjo Burbonų dinastijai, įsiplieskė kova tarp [[Europa|Europos]] dinastijų dėl Ispanų karūnos. Ispanija ir toliau praradinėjo savo teritorijas. [[Napoleonas Bonapartas|Napoleonas]], įsiveržęs į Ispaniją, jos karūną [[1808]] metais atidavė savo broliui Žozefui. Prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris tęsėsi iki [[1814]] metų.
Pilietiniai karai, kurie baigėsi kolonijų pasiskelbimu nepriklausomomis, ir toliau sekino Ispaniją. Kare su [[JAV]] [[1898]] metais Ispanija prarado savo paskutines užjūrio kolonijas – [[Kuba|Kubą]] ir [[Filipinai|Filipinus]].
[[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmojo pasaulinio karo]] metu Ispanija laikėsi neutraliteto. 1936–1939 metais vyko Ispanijos pilietinis karas, kurį laimėjo fašistinis generolo [[
[[1982]] m. įstojo į NATO, [[1986]] m. tapo Europos Sąjungos nare.
| |||