Jonas Vailokaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų

51 pridėtas baitas ,  prieš 5 metus
Jo kartu su broliu įkurtos ir valdomos įmonės turėjo nemenką įtaką Lietuvos žemės ūkio, pramonės bei prekybos plėtrai, finansų raidai. [[1919]] m. vasario 16 d. J. Vailokaitis kartu su Aleksandru Stulginskiu, [[Andrius Dubinskas|Andriumi Dubinsku]] ir Pijumi Grajausku įsteigė Lietuvos ūkio banką (vėliau oficialiai vadinosi [[Ūkio bankas|„Ūkio banku“]]), buvo jo valdybos pirmininkas. Nuo [[1922]] m. tai didžiausias komercinis bankas, rimtas konkurentas užsienio kapitalo valdytiems bankams – [[Centralinis žydų bankas|Centraliniam žydų]] ir Lietuvos komercijos bankui. Bankas atidarė korespondentines sąskaitas [[Anglija|Anglijoje]], [[JAV]], [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Belgija|Belgijoje]] ir kt., jo skyriai įsikūrė kone visose Lietuvos apskrityse. [[1921]] m. brolių Vailokaičių iniciatyva įsteigta [[draudimo akcinė bendrovė „Lietuva“]]. 1922–[[1926]] m. ir [[1928]]–[[1929]] m. [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] tarybos vicepirmininkas, 1926–1928 m. narys. [[1925]]–[[1940]] m. [[Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija|Prekybos, pramonės ir amatų rūmų]] narys.
 
Ne vienoje verslo srityje Vailokaičiai buvo pradininkai, gerai matę Lietuvos ekonomikos perspektyvas ir nevengę rizikos. Jie pirmieji susirūpino šaldytuvų įranga, skerdyklų statyba, žemės ūkio gaminių eksportu, cukrinių runkelių auginimu ir kt. [[1923]] m. broliai Vailokaičiai įsteigė maisto produktų eksporto akcinę bendrovę „Maistas“, padėjo įkurti žemės ūkio kooperatyvų susivienijimą „[[Lietūkis]]“, buvo AB „Eksportas ir importas“, AB „Cukrus“ steigėjai ir dalininkai. Pastaroji įmonė laikoma [[cukrus|cukraus]] gamybos Lietuvoje pradininke. Broliams priklausė tekstilės importo ir eksporto įmonė „Urmas“. Įsigijo žlungantį brolių Šmitų metalo gaminių fabriką [[Šančiai|Šančiuose]] ir jį reorganizavo į [[Greifenbergerio santechnikos dirbinių gamykla|AB „Metalas“]]. Fabrikas pradėjo gaminti atsikuriančios šalies ūkiui reikalingus [[ketus|ketaus]], [[aliuminis|aliuminio]], [[varis|vario]], [[bronza|bronzos]], [[žalvaris|žalvario]] liejinius, įvairias žemės ūkio mašinas bei jų dalis. Pagal [[1938]] m. turėtą kapitalą (7,5 mln. Lt) „Metalas“ buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. „Metalo“ technikos vedėju dirbo žymus vadybos specialistas [[Vytautas Graičiūnas]].
 
Juozas ir Jonas Vailokaičiai buvo daugelio gyvenamųjų namų, dvarų bei žemės sklypų savininkai, vadinami turtingiausiais žmonėmis ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje. Broliai apie 15% gautojo pelno skirdavo labdarai, studentijai šelpti. Vien tik [[1924]] m. „Ūkio bankas“ išdalino 150 000 Lt [[Lietuvos universitetas|Lietuvos universiteto]] studentų stipendijoms. Kauno [[Aleksotas|Aleksoto]] rajone padovanojo 16 ha sklypą būsimiems [[VDU]] Fizikos ir chemijos instituto rūmams. [[1927]] m. J. Vailokaitis buvo vienas [[Lietuvos aeroklubas|Lietuvos aeroklubo]] steigėjų. [[1936]] m. Kauno šaulių rinktinei padovanojo automobilį, pinigais rėmė [[LFLS|Lietuvos fizinio lavinimo sąjungą]].
31 927

pakeitimai