Barbarosos operacija: Skirtumas tarp puslapio versijų

113 baitų pašalinta ,  prieš 4 metus
S
S
Galutinai dėl puolimo apsispręsta 1940 m. gruodžio mėnesį, po nesėkmingo [[Britanijos mūšis|Britanijos mūšio]]. „Barbarosos“ planas (''Fall Barbarossa''), pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus ir imperatoriaus [[Frydrichas I Barbarosa|Frydricho I Barbarosos]] garbei,<ref name=slaptai>[http://www.slaptai.lt/index.php/zvalgyba-kontrzvalgyba/4419-puolimo-planas-buvo-pavadintas-sventosios-romos-imperijos-vokieciu-karaliaus-garbei.html slaptai.lt G. Aukštuolis Puolimo planas buvo pavadintas Šventosios Romos imperijos vokiečių karaliaus garbei]</ref> buvo patvirtintas [[1940]] m. [[gruodžio 18]] d. fiurerio direktyva Nr. 21. Tik nuo 1941 m. sausio 18 d. planuojamas puolimas pradėtas vadinti ir „Barbarosos operacija“ (''Unternehmen Barbarossa'').
 
Naujasis planas numatė rasinį naikinamąjį karą „žydiško bolševizmo“ sugriovimui: turėjo būti užkariauta visa europinė Sovietų Sąjungos dalis, politinė ir karinė vadovybė išžudyta, o didelė civilių gyventojų dalis turėjo būti sunaikinta ir pavergta. Planuota, kad daugybė karo belaisvių ir civilių mirs badu, o pagal [[Generalinis_planas_„Ost“|generalinį planą „Rytai“]] po užkariavimo turėjo sekti didelio masto deportacijos, taip sudarant sąlygas užimtų teritorijų [[Germanizacija|germanizavimui]]. Buvo suformuotos ir apmokytos operatyvinės grupės, kurios pafrontėje turėjo vykdyti masines žydų žudynes.
 
Siekiant išvengti Napoleono nesėkmės, kai į didelę šalį įsiveržė viena didelė kariuomenė, pagal „Barbarosos planą“ į Sovietų Sąjungą turėjo įsiveržti trys armijų grupės: