57 870
pakeitimų
S (→Šiaurė) |
S |
||
'''Operacija „Barbarosa“''' ({{vok|Unternehmen Barbarossa}}, pradžioje ''Fall Barbarossa'') – [[1941]] m. [[birželio 22]] d. pradėto [[Vokietija|Vokietijos]] kariuomenės įsiveržimo į [[TSRS|SSRS]], nuo kurio prasidėjo Vokietijos – Sovietų Sąjungos karas, kodinis pavadinimas.<ref name=britannica>World War II." Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2012</ref>
== Priešistorė ==
Rasinei „Rytų programai“ realizuoti buvo pajungta visa A.Hitlerio politinė ir karinė strategija. Pagal ją pirma reikėjo įsitvirtinti Vokietijoje, po to įsigalėti Rytų Europoje ir tapti viena iš pasaulio galybių šalia JAV, Jungtinės Karalystės ir Japonijos, o tam reikėjo nugalėti Prancūziją ir Sovietų Sąjungą.<ref name=britannica/> Nuo 1937 m. A.Hitleris jau buvo pasiruošęs pradėti karą su Prancūzija ir Jungtine Karalyste, kad galėtų įgyvendinti savo ekspansiją į Rytus, nors jis taip pat siekė išvengti karo dviem frontais kaip per Pirmąjį pasaulinį karą. A.Hitleris tikėjosi nugalėti Jungtinę Karalystę ir tada pradėti karą su Sovietų Sąjunga.
1939 m. rugpjūčio 23 d. pakto su sovietais sudarymą Hitleris laikė trumpalaiku taktiniu manevru prieš karą su Lenkija ir jos sąjungininkėmis Prancūzija ir Jungtine Karalyste, ką jis aiškiai išdėstė vermachto vadovybei. Lenkija taip pat esanti tik pasiruošimo aikštelė būsimąjam Vokietijos žygiui į rytus.<ref>Jürgen Förster: Hitlers Entscheidung für den Krieg gegen die Sowjetunion. In: Das Deutsche Reich und der Zweite Weltkrieg Band 4, Stuttgart 1983, S. 8, Fn 38 u. 39.</ref> Pasak Nicolaus von Below, 1939 m. rugpjūčio 31 d., karo su Lenkija išvakarėse, savo rate Hitleris aiškino, kad jo pasiūlymai Lenkijai iki 1939 m. kovo mėn., kuriais jai siūlytas „jaunesniojo partnerio“ (priklausomos satelitinės valstybės) statusas kovoje su Rusija, buvo nuoširdūs. Esą jo užsienio politikos uždaviniu liko „bolševizmo sutriuškinimas“: „Visos kitos kovos tarnavo vieninteliam tikslui, susidūrimo su bolševizmu užnugariui užtikrinti“.<ref>Nicolaus von Below: Hitlers Adjutant. P. 192.</ref> 1939 m. spalio 9 d. Hitleris žygio prieš Prancūziją būtinybę armijos vadovybei aiškino tuo, kad galima kliautis tik karine jėga, o ne tuo, kad Rusija laikysis sudarytų sutarčių. 1939 m.
=== Vokietijos – Sovietų Sąjungos santykiai 1939-41 m. ===
[[File:Weisung Nr.21.jpg|thumb|240px|Direktyva Nr. 21]]
Apie Sovietų Sąjungos užpuolimą A.Hitleris pradėjo svarstyti nuo 1940 m. birželio. 1940 m. birželio 2 d. Hitleris pareiškė
Nuo 1940 birželio 18 d. Aukščiausioji sausumos kariuomenės vadovybė (OKH) planavo sumažinti kariuomenę nuo 165 iki 120 divizijų, taip atlaisvinant darbo jėgą karo pramonei.<ref>Franz Halder: Kriegstagebuch. Band 1, S. 360 (18. Juni 1940).</ref> Karinis laivynas ir luftvafė turėjo tęsti karą prie Jungtinę Karalystę, kuri tebekariavo ir po svarbiausios sąjungininkės Prancūzijos kapituliacijos birželio 25 d. 1940 m. liepos 13 d. Hitleris įsakė demobilizuoti 35 divizijas.<ref>Christoph Studt: Das Dritte Reich in Daten. C.H. Beck Verlag, München 2002, ISBN 3-406-47635-X, S. 135.</ref> Tos pačios dienos laiške [[Benito Mussolini]] jis rašė, kad tai nereiškia, kad atsisakoma tolimesnio karo planų, nes demobilizuotos pajėgos gali būti vėl mobilizuotos per 48 valandas. 1940 m. liepos 16 d. Hitleris įsakė
Liepos 21 d. vyriausiems kariuomenės vadams Hitleris paaiškino, kad Anglija tęsia karą su Vokietija tikėdamasi sudaryti sąjungą su Rusija ir JAV. Dėl to armijos vadovybei reikia "užsiimti Rusijos problema" ir tam "mintyse nusiteikti". [[Walther von Brauchitsch]] pasiūlė Halderio inicijuotą planą: Raudonąją armiją būtų galima sumušti per 4-6 savaites ir taip sunaikinti jos puolimo galimybes, tuo pačiu perimant Vokietijos kontrolėn [[Ukraina|Ukrainą]], [[Baltijos valstybės|Baltijos šalis]] ir [[Suomija|Suomiją]].
|