Plutonas (nykštukinė planeta): Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 24:
Žinomi penki Plutono palydovai: [[Charonas (palydovas)|Charonas]] yra didžiausias, atrastas [[1978]] m., dar du – [[Hidra (palydovas)|Hidra]] (S/2005 P1), [[Niktė (palydovas)|Niktė]] (S/2005 P2) buvo atrasti [[2005]] metų [[gegužės 15]] dieną, [[Cerberis (palydovas)|Cerberis]] buvo atrastas 2011 metais, o 2012 metais atrastas [[Stiksas (palydovas)|Stiksas]], arba P5. Plutono palydovai nepaprastai arti vienas kito, palyginti su kitų planetų palydovais.
Įdomus faktas apie Charoną tas, kad jis apsisuka aplink savo ašį per tą patį laiką, kaip ir Plutonas, ir per tą patį laiką jį apskrieja, dėl to jie visada atsisukę ta pačia puse vienas į kitą (
Niktę ir Hidrą 2005 m. atrado dirbę su [[Hablo kosminis teleskopas|„Hubble“]] teleskopu astronomai. Pavadinimus Niktė ir Hidra gavo [[2006]] m. birželio 21 dieną. Šių palydovų individualių savybių paieškos vis dar tęsiasi. Pastebėta, kad Hidra kelius kartu šviesesnė už Niktę, tai gali reikšti, kad Hidra yra didesnė už Niktę. Cerberis skrieja tarp Niktės ir Hidros. Šių mažų Plutono palydovų atradimas gali reikšti, kad Plutonas turi kintamąją žiedų sistemą ({{En|variable ring system}}). Mažas kito kūno poveikis gali sukurti šiukšles, kurios gali formuoti [[Planetos žiedai|planetos žiedus]]. Kol kas „Hubble“ teleskopo duomenys rodo, kad žiedų sistemos nėra. Jeigu tokia sistema egzistuoja, ji yra arba silpna, kaip [[Jupiterio žiedai|Jupiterio]] žiedai, arba yra sandari mažiau kaip 1000 km pločio.
| |||