Žiemos karas: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 pridėti baitai ,  prieš 4 metus
nėra keitimo aprašymo
[[Vaizdas:Winterwaroverview.JPG|thumb|200px|Karo veiksmų žemėlapis]]
 
'''Žiemos karas''' ({{fi|talvisota}}, {{ru|Зимняя война}}<ref>[http://www.history.pu.ru/biblioth/novhist/mono/bar2/ В.Н. Барышников. От прохладного мира к Зимней войне. Восточная политика Финляндии в 1930-е годы. Санкт-Петербург, 1997.]; [http://militera.lib.ru/h/sb_crusade_in_rossia/02.html В.Н. Барышников, Э. Саломаа. Вовлечение Финляндии во Вторую Мировую войну. In: Крестовый поход на Россию. М., 2005.]; О.Д. Дудорова. Неизвестные страницы Зимней войны. In: Военно-исторический журнал. 1991. №9.; Зимняя война 1939–1940. Книга первая. Политическая история. М., 1998. – ISBN 5-02-009749-7; [http://militera.lib.ru/h/kovalev_ea2/07.html Эрик Ковалев. Зимняя война балтийских подводных лодок (1939–1940 гг.). In: Короли подплава в море червонных валетов. М., 2006.]</ref>, {{sv|vinterkriget}}) – [[Sovietų Sąjunga|Sovietų Sąjungos]] ir [[Suomija|Suomijos]] karas, vykęs nuo 1939 m. lapkričio 30 d. iki 1940 m. kovo 13 d.
 
1939 m. rudenį Sovietų Sąjunga pradėjo reikšti Suomijai teritorines pretenzijas [[Karelijos sąsmauka|Karelijos sąsmaukoje]], motyvuodami, kad tai esą būtina [[Leningradas|Leningrado]] saugumui užtikrinti. Po to, kai Suomija šias pretenzijas atmetė, 1939 m. lapkričio 30 d. [[Raudonoji Armija]] užpuolė kaimyninę šalį. Formalus pretekstas – suomių įvykdytas artilerinis sovietų kariuomenės dalinių apšaudymas (vėlesni duomenys liudija, kad tą apšaudymą įvykdė pati sovietų kariuomenė). Pirminiu Sovietų Sąjungos karo tikslu buvo okupuoti visą Suomijos teritoriją. Iš pradžių skaičiumi ir materialiniu aprūpinimu sovietams gerokai nusileidusiai Suomijos armijai pavyko puolimą sustabdyti. Tik po esminių persigrupavimų ir pastiprinimų Raudonajai armijai 1940 m. vasario mėn. pavyko pradėti lemiamą puolimą ir pralaužti Suomijos gynybines linijas. Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko didelės savo teritorijos dalies.
 
Karas baigėsi [[1940]] m. [[kovo 13]] d. pasirašius [[Maskvos taikos sutartis|Maskvos taikos sutartį]]. Suomijai pavyko išsaugoti nepriklausomybę, tačiau ji neteko 11 proc. savo teritorijos su antru pagal dydį miestu Vyborgu. 420 tūkst. suomių iš pafrontės persikėlė į Suomijos gilumą ir neteko savo turto. Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.
Žiemos karas parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. Karo eiga atvėrė Raudonosios armijos silpnąsias puses, kurios sovietų vadovybę privertė imtis plačių reformų, taip pat prisidėjo prie to, kad Vokietija ruošdamasis karui su sovietais nepakankamai įvertino Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus.
 
Žiemos karas parodė, kad efektyviai organizuota kariuomenė gali pasipriešinti netgi gerokai stipresnėms priešo pajėgoms. Sovietų Sąjunga puolime panaudojo 450 tūkstančių žmonių, kai Suomija buvo mobilizavusi vos 160 tūkstančių. Sovietų kariuomenė turėjo 30 kartų daugiau lėktuvų ir šimtus kartų daugiau tankų nei Suomija. [[Raudonoji armija]], nepaisant kiekybinio pranašumo, buvo nualinta [[1937]] m. [[Stalinas|Stalino]] vykdyto [[didysis valymas|Didžiojo valymo]]. Nužudžius ir įkalinus virš 30 000 karininkų, įskaitant užėmusius aukščiausius postus, Raudonoji armija 1939 m. turėjo gausybę nepatyrusių aukščiausiųjų karininkų. Karo eiga atvėrė Raudonosios armijos silpnąsias puses, kurios sovietų vadovybę privertė imtis plačių reformų, taip pat prisidėjo prie to, kad Vokietija ruošdamasis karui su sovietais nepakankamai įvertino Sovietų Sąjungos karinius pajėgumus.
Karo metu žuvo arba buvo sužeisti apie 70 000 suomių. Dėl sovietų nuostolių nėra sutariama, tačiau paprastai jie laikomi kartais didesniais už Suomijos.
 
Suomijoje kova su sovietais padėjo suvienyti Suomijos visuomenę, kuri tebejautė susiskaldymą po [[Suomijos pilietinis karas|Suomijos pilietinio karo]]. Sovietai prarado reputaciją tarptautinėje arenoje. [[Tautų Sąjunga]] pasmerkė sovietų invaziją ir 1939 m. [[gruodžio 14]] d. pašalino ją iš Tautų Sąjungos. <ref>{{cite web |title= League of Nations' expulsion of the U.S.S.R. |url= http://www.ibiblio.org/pha/policy/1939/391214a.html |date= 14 December 1939 |work= |publisher= League of Nation |accessdate=24 July 2009}}</ref> Taikos sutartis sutrukdė Prancūzijos ir Britanijos intervencijos į Suomiją per šiaurinę Skandinavijos dalį planams. Vienas pagrindinių šių planų tikslų buvo užsitikrinti Švedijos geležies rūdos kasyklų kontrolę ir nutraukti geležies rūdos tiekimą Vokietijai.
[[Vaizdas:SJ5 Miljoonalinnake Mannerheim Line.png|thumb|200px|Manerheimo linijos įtvirtinimai]]
 
Nuo [[1809]] iki 1917 m. Suomija buvo autonomine valstybe [[Rusijos imperija|Rusijos imperijoje]]. Suomija turėjo plačią autonomiją ir savo Senatą iki pat XIX a. pabaigos, kai prasidėjo Suomijos rusifikacijos politika, kurios tikslas buvo sustiprinti centrinę valdžią ir suvienyti imperiją. Rusifikacijos pastangos paskatino suomių siekius įgauti daugiau autonomijos ir apsisprendimo teisę. Suomijos nepriklausomybės judėjimas sustiprėjo prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui. Po Spalio revoliucijos bolševikams perėmus valdžią ir prasidėjus Rusijos pilietiniam karui 1917 m. gruodžio mėn. Suomija6 d. Suomijos Senatas paskelbė Suomijos nepriklausomybę. Leninas didesne grėsme laikė baltųjų armijas, o ne Suomijos nepriklausomybę, todėl jau1918 pom. sausio 4 d. Rusijos Centrinis trijųVykdomasis savaičiųKomitetas pripažino Suomijos nepriklausomybę.<ref>William R. Trotter: A Frozen Hell. Algonquin Books, Chapell Hill 1991, P. 3–12.</ref><ref>[http://www.tuad.nsk.ru/~history/Europe/Finland/itsen.html Постановление СНК о признании независимости Финляндии (18 декабря 1917 г.)]</ref>
 
Nepriklausomą1918 Suomijąm. netrukussausio sukrėtėmėn. Suomijoje prasidėjo pilietinis karas, kurįkuriame sukėlė"raudonieji" perversmą(suomių bandęsocialistai), įvykdytipalaikomi socialistaiRusijos bolševikų, kuriuoskovojo su "baltaisiais", kuriuose palaikė RusijosVokietija ir bolševikaiŠvedija. Prieš socialistus kovojusioms pajėgoms, kurioms vadovavo Carl Gustaf Emil Mannerheim ir palaikė vokiečiai, pavyko karą laimėti. Didžioji dalis socialistų vadovybė pabėgo į Rusiją. Po sovietų įsikišimo į Suomijos pilietinį karą 1918 m., formali taika nebuvo sudaryta. Suomijoje pilietinis karas dažnai buvo interpretuojamas kaip išsivadavimo karas su Rusija, santykiai tarp valstybių ir toliau išliko įtempti. Prie to prisidėjo pastangos sukurti Didžiąją Suomiją prijungiant prie Suomijos teritorijas Karelijoje. 1918-20 m. formaliai vyriausybės nepalaikomi Suomijos savanoriai atliko kelis žygius į sovietų Kareliją, tačiau ten įsitvirtinti jiems nepavyko. 1920 m. abi valstybės sudarė Tartu taikos sutartį. Pagal sienų sutartį tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos siena buvo pripažinta tradicinė (nuo 1812 m.) Suomijos Didžiosios Kunigaikštytės siena, taip pat Suomijai atiteko Petsamas Užpoliarėje. Ši siena buvo už 32 km nuo Leningrado miesto, kuris buvo svarbiu Sovietų Sąjungos pramonės centru. Suomija nedalyvavo tolimesniame [[Rusijos pilietinis karas|Rusijos pilietiniame kare]] ir neleido savo teritorija naudoti baltųjų pajėgoms.
 
Didžiosios Suomijos idėja išliko gyva, 1922 m. įkurta Akademinė Karelijos draugija (Akateeminen Karjala-Seura) propagavo Rytų Karelijos prijungimo prie Suomijos idėją. Vėlesni šalių santykiai buvo "korektiški, tačiau šalti".<ref>Pentti Virrankoski: Suomen historia 2. Helsinki 2001, p. 782.</ref> 1932 m. kaimyninės šalys sudarė Nepuolimo sutartį. 1934 m. ši sutartis buvo pratęsta 10 metų. Tarpusavio nepasitikėjimo tuo sumažinti nepavyko. Stalinizmo epochoje Sovietų Sąjungoje Suomija buvo vaizduojama kaip valdoma klastingos ir reakcingos fašistinės klikos. Tarpukaryje Suomija, kartu su kitomis [[Šiaurės šalys|Šiaurės šalimis]], [[Švedija]], [[Norvegija]], [[Danija]] buvo neutraliomis valstybėmis.